VU Gyvybės mokslų centro laboratorija. COVID-19 mėginių tyrimas / BNS nuotr.

Vakcina nuo koronaviruso – ką reikia žinoti?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-09-25 10:59
Koronavirusas vis dar kelia didelę grėsmę, tačiau vakcinos, apsaugančios nuo COVID-19 infekcijos – vis dar nėra. Lietuvos vyriausybė su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis dalyvaus įsigyjant septynias kuriamas COVID-19 vakcinas, dėl kurių derasi Europos Komisija. Tad kada galima bus pasiskiepyti nuo koronaviruso ir ar įmanoma sukurti vakciną per rekordiškai trumpą laiką?

Kodėl vakcina nuo koronaviruso yra svarbi?

Koronavirusas plinta lengvai ir didžioji dalis pasaulio populiacijos vis dar gali juo užsikrėsti. Vakcinos išmokytų žmonių imunines sistemas kovoti su virusu, apsaugotų nuo susirgimų. Tai leistų saugiai švelninti karantino priemones ir reikalavimus laikytis socialinio atstumo.

Koks progresas pasiektas?

Tyrimai vykdomi labai greitai. Maždaug 240 vakcinų yra ankstyvosiose tyrimų stadijose, 40 – klinikinių tyrimų stadijose ir 9 – paskutinėje stadijoje, kurioje bandomos su tūkstančiais žmonių. Tačiau niekas nežino, koks bus šių vakcinų efektyvumas.

Kada turėsime vakciną nuo koronaviruso?

Vakcinos kūrimas paprastai užtrunka ne vienerius metus, kartais – dešimtmečius. Vakcinos nuo koronaviruso tyrėjai tikisi tą patį darbą nuveikti per keletą mėnesių.

Dauguma ekspertų mano, kad vakcina plačiai prieinama bus 2021 metų viduryje – maždaug 12-18 mėnesių po to, kai naujasis koronavirusas, oficialiai vadinamas Sars-CoV-2, pirmą kartą užfiksuotas.

Tai būtų didelis mokslinis žygdarbis, tačiau nėra jokių garantijų, kad jis pavyks. Tačiau mokslininkai nusiteikę optimistiškai. Jei bandymai bus sėkmingi, maža dalis žmonių, pavyzdžiui, medikai, gali būti paskiepyti nuo koronaviruso iki šių metų pabaigos.

Verta paminėti, kad tarp žmonių cirkuliuoja keturi kiti koronavirusai. Jie sukelia peršalimo simptomus ir nuo jų vakcinų nėra.

Ką dar reikia nuveikti?

  • Bandymai turi parodyti, kad vakcina saugi. Iš vakcinos nebūtų naudos, jei ji sukeltų daugiau problemų negu liga, nuo kurios skiepijama.
  • Klinikiniai tyrimai taip pat turėtų parodyti, kad vakcina sukelia imuninį atsaką, kuris apsaugos nuo susirgimo.
  • Reikia sukurti būdą vakcinai gaminti dideliu mastu – reikės milijardų dozių.
  • Vakciną turi patvirtinti vaistų reguliavimo agentūros.
  • Paskiepyti didžiąją dalį pasaulio populiacijos bus milžiniškas logistinis iššūkis.

Sėkmingai taikomi suvaržymai lėtina vakcinos kūrimo progresą. Tam, kad žinotume, ar vakcina efektyvi, reikia, kad žmonės iš tiesų susidurtų su virusu. Atsakymus gautume greičiau, jei paskiepyti žmonės būtų tyčia infekuojami. Tačiau manoma, kad toks tyrimas būtų per daug pavojingas ir nebūtų etiškas.

Kiek žmonių turės būti paskiepyti?

Sudėtinga pasakyti, kol nežinome, koks bus vakcinos efektyvumas. Manoma, kad 60-70 proc. žmonių turi turėti imunitetą šiam virusui, kad jis nebegalėtų lengvai plisti. Net jei vakcina bus efektyvi, tai reiškia, kad paskiepyti reikės milijardus žmonių.

Kaip kuriamos vakcinos?

Vakcinų dėka imuninė sistema supažindinama su virusais ar bakterijomis (ar jų dalimis). Organizmo gynybos mechanizmas atpažįsta juos kaip įsibrovėlius ir išmoksta su jais kovoti. Jei organizmas iš tiesų susiduria su ligos sukėlėju, jau žino, kaip su juo kovoti.

Pagrindinis, ne vieną dešimtmetį naudojamas vakcinų kūrimo metodas – naudojant originalų virusą. Pavyzdžiui, MMR vakcina (nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės) pagaminta naudojant susilpnintus virusus, kurie negali sukelti stiprios infekcijos. Skiepe nuo sezoninio gripo yra inaktyvuotos dominuojančios gripo atmainos. Kai kurie mokslininkai, ypač Kinijoje, naudoja šį būdą kurdami vakciną nuo koronaviruso.

Tačiau yra ir kitas, naujesnis ir mažiau ištirtas būdas. Kadangi žinome naujojo koronaviruso Sars-CoV-2 genetinį kodą, Oksfordo tyrėjai mažas jo genomo dalis įdėjo į nekenksmingą virusą, kuris užkrečia šimpanzes. Jiems pavyko sukurti saugų virusą, kuris panašus į koronavirusą, kad sukeltų imuninį atsaką.

Kitos tyrėjų grupės naudoja genetinio kodo dalis, kurios, patekusios į organizmą, turėtų pradėti gaminti virusinius baltymus, su kuriais imuninė sistema išmoksta kovoti. Tačiau šis vakcinos kūrimo būdas yra visiškai naujas.

Ar vakcina apsaugos bet kokio amžiaus žmones?

Beveik neabejojama, kad vakcina nebus tokia efektyvi senyvo amžiaus žmonėms, nes jų imunitetas nesukelia tokio aktyvaus atsako į skiepus. Tai galima išspręsti keliomis vakcinos dozėmis arba skiepijant kartu su adjuvantu – medžiaga, kuri sustiprina imuninį atsaką.

Kas pirmiausia bus paskiepyti?

Jei vakcina bus sukurta, bent iš pradžių jos pasiūla bus ribota, todėl svarbu paskirstyti prioritetus. Pirmiausia būtų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai, kurie kontaktuoja su COVID-19 pacientais. COVID-19 pavojingiausias senyvo amžiaus žmonėms, todėl jie taip pat būtų prioritetas skiepijant. Prioritetas taip pat galėtų būti skiriamas žmonėms su tam tikromis būklėmis.

Parengė Monika Kairienė pagal bbc.com