Vakcinacija nuo COVID-19 ligos: nauda neišmatuojama

Vakcina nuo COVID-19, skiepijimas, vakcinacija / Shutterstock nuotr.
Autorius: Genovaitė Privedienė, www.vlmedicina.lt
Publikuota: 2021-01-19 20:48
Sausio 19 dienos Statistikos departamento pateiktais duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 50 tūkst. 933 žmonės, abiem dozėmis – 2460 žmonių. Pirmiausia – medikai, turintys artimą sąlytį su sergančiaisiais COVID-19 liga. Portalo vlmedicina.lt kalbinti gydytojai sako net nesvarstę, skiepytis ar ne, nes vakcinos nauda neabejoję, o pasitaikančios retos pašalinės reakcijos negąsdino.

Šalutinis poveikis – nedažnas

Šiuo metu ES yra registruotos dvi vakcinos nuo COVID-19 ligos. Tai „Comirnaty„  (BioNTech ir Pfizer) bei „COVID-19 Vaccine Moderna” (Moderna). Vartojant  abi vakcinas, dažniausiai pasireiškę šalutiniai poveikiai buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.

Kokios pašalinės reakcijos galimos į skiepus nuo COVID? „Žmonės jautė skausmą bei patinimą injekcijos vietoje, nuovargį, skundėsi galvos, raumenų ir sąnarių skausmais, šaltkrėčiu ir karščiavimu. Rečiau buvo stebimas paraudimas injekcijos vietoje ir pykinimas. Niežėjimas injekcijos vietoje, galūnių skausmas, padidėję limfmazgiai, miego sutrikimas ir bloga savijauta buvo nedažnas šalutinis poveikis“, – informavo  Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.

Abiejų vakcinų atvejais labai retai gali pasireikšti alerginės reakcijos, tarp jų – anafilaksinės reakcijos.  Sveikatos priežiūros specialistai, skiepijantys COVID-19 vakcinomis, kaip ir skiepijant visomis kitomis vakcinomis, turi būti atidūs, stebėti paciento būklę ir jeigu pasireikštų sunkios nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip anafilaksija, požymiai, nedelsiant suteikti tinkamą gydymą.

 Ar Lietuvoje iki šiol gauta kokių signalų apie pašalinį vakcinų poveikį? „Taip, Lietuvoje jau yra gauta pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į „Comirnaty“  vakciną, nes  skiepijimai „COVID-19 Vaccine Moderna“ dar tik pradedami. Kol kas visos registruotos reakcijos buvo nesunkios. Dažniausiai buvo pranešta apie skausmą dūrio vietoje, rankos skausmą, šaltkrėtį, galvos skausmą, nedidelį kūno temperatūros pakilimą“, – teigia R.Pilvinienė.

Skiepų nauda neabejojama

Vakcinos jau daugiau nei 200 metų yra laikomos saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Anot Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistės, vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama užkirsti kelią naujo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltoms ligoms, sukeliant imuninį organizmo atsaką. Jos – būtinos, mat dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį žmonių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.

„Abi minėtos registruotos vakcinos ruošia organizmą apsiginti nuo COVID-19 ligos.  Vakcinos sudėtyje yra genetinės informacijos (toliau – mRNR) apie dyglio baltymą, padengtos smulkiomis riebalų dalelėmis, kurios neleidžia mRNR suirti. Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą.

Žmogaus imuninė sistema atpažįstą šį baltymą kaip svetimą organizmui ir aktyvina T ląsteles, skatina antikūnų gamybą, kurie yra natūralios apsaugos prieš svetimas organizmui medžiagas dalis. Vėliau, jei vakcinuotas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema virusą geba atpažinti ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali nužudyti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į kūno ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos“, – pasakoja R.Pilvinienė.

Jautė tik nedidelį maudimą

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos centro vadovas gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas buvo vienas pirmųjų medikų, šioje ligoninėje pasiskiepijęs nuo COVID-19 ligos. Pagal sudarytą prioritetų grafiką jis paskiepytas gruodžio 30 dieną.

Jis sako nė minutės nedvejojęs, skiepytis  ar ne. „Skiepai – vienintelis būdas įveikti šią koronaviruso pandemiją. Juk seniai medicinos mokslo įrodyta, kad vakcinos – saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų.  Sukurti vakcinai nuo COVID-19 buvo sutelktos didelės mokslininkų, pripažintų, autoritetingų farmacijos kompanijų pajėgos, o kūrimo laikas sutaupytas skiriant didelį valstybių ir privataus kapitalo finansavimą, maksimaliai sutrumpinant  biurokratinės procedūras, neįtakojančios saugumo,  tad neturiu jokio pagrindo jais nepasitikėti.“

Gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas / vlmedicina.lt nuotr.
Gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas / vlmedicina.lt nuotr.

„Pasiskiepijęs jaučiau tik maudimą žasto  srityje, bet tik vieną dieną. Daugiau jokių pašalinių reiškinių ar alerginių reakcijų nepatyriau nei aš, nei kolegos“, – sakė jis.

Ar pavojinga skiepytis vyresnio amžiaus žmonėms? A.Čiuvašovo nuomone, skiepytis turėtų visi, sulaukę 18 metų, o ypač rizikos grupėje esantys asmenys. Nesą jokių duomenų, kad šie skiepai nepalankiai veiktų vyresnius žmones. Nuogąstauti neturėtų ir tie, kurie skiepijasi nuo gripo. Tai visiškai skirtingos vakcinomis ir net kelios jų organizmui tikrai nepadarytų jokios žalos.

„Respublikinė Klaipėdos ligoninė priima ir gydo COVID-19 sergančius ligonius. Mes, medikai, kasdien susidurdami su  šiais pacientais, matome, kokia tai sunki, neprognozuojama liga, kokias pasekmes ji sukelia. Todėl ragintume pasitikėti vakcinomis, kad su jų pagalba greičiau įveiktume pandemiją“, – pasakojo radiologas.

„Kam sirgti, jei ligos galima išvengti?“

Lietuvos infektologų draugijos pirmininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Infekcinių ligų klinikos infekcinių ligų gydytoja medicinos mokslų daktarė Danguolė Važnaisienė pasiskiepijo antrą vakcinacijos Lietuvoje dieną. Skiepytis ar ne, ji sako net nesvarsčiusi, nes vakcinacijos nauda neabejoja – tai galimybė apsisaugoti nuo ligos pačiam ir neužkrėsti kitų, galbūt silpnesnių visuomenės narių.

Infekcinių ligų gydytoja medicinos mokslų daktarė Danguolė Važnaisienė
Infekcinių ligų gydytoja medicinos mokslų daktarė Danguolė Važnaisienė

„Su COVID-19 liga sergančiais ligoniais tenka tiesiogiai susidurti. Liga baisi, mirtina, efektyvaus gydymo nėra. Miršta ir pagyvenę, ir jauni, neturintys gretutinių ligų. Kuo vyresnis žmogus, tuo COVID-19 liga jam pavojingesnė. Reikia džiaugtis, kad atsirado skiepai, ir atsiradus galimybei bėgti skiepytis“, – sako ji.

Anot D.Važnaisienės, vakcina nekelia pavojaus jokiai visuomenės grupei, ji kompetentingų institucijų patikrinta, saugi. „Tad kam sirgti, jeigu galima ligos išvengti?“ – retoriškai klausia ji.

Prieš skiepą ji teigia visiškai nesibaiminusi, kaip ir prieš kitus skiepus. „Po skiepo jaučiausi gerai: vieną vakarą truputį pamaudė ranką ir daugiau nieko“, – sakė infekcinių ligų gydytoja.

Skiepytis būtina

Joniškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai gydytojas Martynas Gedminas šiuo metu pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos negalėjo – po persirgtos ligos organizme išliko pakankamas antikūnų kiekis.

Jo nuomonė apie vakcinaciją aiški: skiepytis būtina visiems. M.Gedmino duomenimis, iš beveik 200 Joniškio ligoninėje paskiepytų medikų tik septyniems pasireiškė lengvos alerginės reakcijos – stipresnis niežulys, ryškesnis paraudimas ar žasto maudimas.  Rimtesnės medicininės pagalbos šiais atvejais neprireikė.

Joniškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai, gydytojas Martynas Gedminas
Joniškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai, gydytojas Martynas Gedminas

„Reikia skiepytis visiems. Pagal procedūros protokolą, po skiepo asmens būklė yra stebima tam tikrą laiką dėl reikšmingų alerginių reakcijų. Joms pasireiškus, reikia individualiai vertinti antrosios dozės skyrimo galimybes. Kuo daugiau žmonių pasiskiepys abiem dozėmis, tuo greičiau sukursime vadinamąjį bandos imunitetą žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių negalės skiepytis“, – įsitikinęs jis.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“