Akių uždegimas; sausų akių sindromas / Shutterstock nuotr.

Vargina akių paraudimas? Oftalmologė paaiškina, kada būtina skubi pagalba

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-03-27 18:33
Akių gydytojų teigimu, pastaraisiais metais vis daugiau besikreipiančiųjų ne tik dėl paraudusių akių, bet ir dėl diskomforto ar dirginimo jose pojūčio. Kaip pastebi „Optikos centro“ Klaipėdoje gydytoja oftalmologė Dominyka Borisovaitė, pacientų amžius vis jaunėja. Kas tam daro didžiausią įtaką ir kaip laiku pasirūpinti savo akimis bei išvengti sunkesnių susirgimų?

Sausų akių sindromas

Bene dažniausiai akių paraudimas, svetimkūnio jose pojūtis, deginimas, o kartais – ir ašarojimas, pasak oftalmologės, susijęs su sausų akių sindromu, kuris vargina vis daugiau žmonių. 

„Sausų akių sindromą sukelia sumažėjusi ašarų produkcija arba nekokybiška ašarų plėvelė. Tam įtakos daugiausia turi amžius, kartais – sisteminės ligos (reumatinės, skydliaukės ligos, pomenopauzinis laikotarpis moterims). Taip pat vis daugiau įtakos turi ir išoriniai veiksniai – sausas aplinkos oras, ryškus patalpų apšvietimas, net ilgesnis žiūrėjimas į ekranus“, – paaiškino akių gydytoja D.Borisovaitė.

Akies junginės kraujosruva

Neretai pacientai akių paraudimu laiko ir junginės kraujosruvą – kraujo išsiliejimą akies paviršiuje, trūkus kraujagyslei. Paprastai ši patologija, anot gydytojos oftalmologės, atsiranda spontaniškai ir kitų nusiskundimų nesukelia. Jei taip ir nutiko – oftalmologo konsultacija nėra būtina ir specialaus gydymo nereikia, mat kraujosruva praeis savaime per kelias dienas ar savaites, priklausomai nuo jos dydžio. 

Tačiau tokiems pacientams akių gydytoja rekomenduoja pasitikrinti, ar nėra padidėjęs (ar svyruojantis) arterinis kraujo spaudimas, ar neserga cukriniu diabetu, taip pat tam įtakos gali turėti ir kraujo krešėjimą veikiančių vaistų (pvz., aspirino, varfarino, NGAK) vartojimas ar kraujo krešėjimo sutrikimai (pvz. hemofilija). 

„Akies junginės kraujosruvą gali taip pat sukelti intensyvus kosulys, vėmimas ar vidurių užkietėjimas – situacijos, kuomet padidėja pilvo spaudimas. Jei junginės kraujosruva atsirado po traumos – užgavote akį ar į ją pateko svetimkūnis – oftalmologo konsultacija yra būtina“, – pabrėžė oftalmologė D.Borisovaitė.

Akies paviršiaus uždegimas

Dar viena dažna akies paraudimo priežastis, pasak akių gydytojos – konjunktyvitas arba keratokonjunktyvitas. Tai akies paviršiaus uždegimas, kurio priežasčių gali būti itin daug – nuo alergijos iki infekcijos. 

„Jei konjunktyvitas yra alerginis, kartu su akių paraudimu pacientas skųsis akių niežuliu, gausiomis vandeningomis išskyromis, taip pat dažniausiai bus pažeidžiamos abi akys. Jei konjunktyvitas yra bakterinis – vargins pūlingos ar gleivingos išskyros iš akių, akies diskomfortas. Jei virusinis – akis labai stipriai paraus, vargins didelis diskomfortas, gali net pablogėti regėjimas“, – pasakojo gydytoja oftalmologė D.Borisovaitė.

Bet kokiu atveju, jei akis parausta ir kartu yra kitų nusiskundimų – būtina oftalmologo apžiūra, kurios metu gydytojas išsamiai apžiūrės akis ir nustatys paraudimo priežastį bei paskirs tinkamą gydymą.

Kokie simptomai liudija, jog tai – rimta problema

Skubi akių gydytojo konsultacija būtina, jei akių paraudimas atsirado po akies traumos, pvz., cheminių medžiagų ar svetimkūnio patekimas į akį, smūgis į akį ar akiduobės sritį, kiaurinis akies sužalojimas ir kt. 

Akių gydytoja patarė sunerimti ir tuomet, jei kartu su akių paraudimu pastebite šiuos simptomus: 

  • staiga pablogėjęs ar miglotas regėjimas,
  • akies skausmas,
  • vokų patinimas,
  • gausios pūlingos ar gleivingos išskyros,  
  • akies jautrumas šviesai,
  • jei matote ratilus apie šviesos šaltinį ar blykčiojimą. 

Visi šie simptomai rodo, kad akių paraudimą galimai sukėlė rimtesnė patologija, kuriai reikalingas gydymas. Taip pat atkreipti dėmesį į atsiradusį akių paraudimą turėtų tie asmenys, kuriems neseniai atlikta akių operacija ar invazinė procedūra.

Kaip diagnozuojamos ir gydomos paraudusios akys

Sausų akių sindromo diagnozė, pasak gydytojos oftalmologės, dažniausiai nustatoma, remiantis paciento nusiskundimais, taip pat gali būti atliekami keli testai ašarų gamybai bei kokybei įvertinti. 

„Vienas jų – Širmerio testas, kuomet po apatiniu voku įvedama speciali popieriaus juostelė, pacientas kelias minutes būna užsimerkęs, juostelė išimama ir įvertinama, ar ašarų kiekis pakankamas. Taip pat galima įvertinti ašarų plėvelės stabilumą, įlašinus į akis specialių dažančių  lašų ir per plyšinę lempą stebint ašarų plėvelės suirimo laiką“, – paaiškino oftalmologė D.Borisovaitė.

Sausų akių sindromas gydomas drėkinančiais lašais (dirbtinėmis ašaromis). Akių gydytoja pataria rinktis tokius, kuriuose nėra konservantų, mat lašuose esančios papildomos cheminės medžiagos gali dar labiau sudirginti ir taip jautrias akis. Drėkinantys lašai naudojami 3–4 kartus per dieną tol, kol simptomai palengvėja. 

Patariama stengtis koreguoti aplinkos veiksnius, provokuojančius akių sausumą, laikytis akių higienos bei darbo ir poilsio režimo. 

„Pradžiai rekomenduočiau rinktis skystus akių lašus, o nesant teigiamo efekto – gelinės konsistencijos lašus ar tepalus. Reikėtų įvertinti tai, kad tepalai sukelia trumpalaikį rūką prieš akis, todėl jų naudojimas dienos metu pacientui gali būti nepatogus, – sakė gydytoja oftalmologė. – Jei kurį laiką naudojant drėkinančius lašus savijauta negerėja ar lašų lašintis reikia vis dažniau, tikslinga gydytojo oftalmologo konsultacija“.