Vargina alergija šalčiui? Gydytoja pataria, kaip tinkamai prižiūrėti odą

Alergija šalčiui; šalčio dilgėlinė / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-01-09 10:53
Jei po kontakto su šalčiu išbėrė niežtinčiu bėrimu – pūkšlėmis ar ėmė niežėti veido, kaklo, rankų odą, galima įtarti, jog jums – šalčio dilgėlinė. Ir nebūtinai ši būklė pasireiškia žiemą. Pasak gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Justinos Šematonytės, atsiranda pacientų, kuriems netgi šiltuoju sezonu besimaudant atviruose telkiniuose išryškėja šalčio alergijos simptomai.

Moterims pasireiškia dažniau 

Šalčio dilgelinė – tai viena neimunologinių, dar vadinamų pseudoalergijos formų, kuri yra gana reta, nustatoma mažiau nei 1 proc. populiacijos. Pasak specialistės, ji gali būti diagnozuojama įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai nustatoma jaunuoliams arba vidutinio amžiaus pacientams. Beje, moterims – dukart dažniau nei vyrams. 

„Dažniausiai ši liga pasireiškia bėrimu pūkšlėmis, odos niežuliu, kartais pastebimi tinimų epizodai. Simptomai išryškėja praėjus 2–5 min. po kantakto su šalčiu, bet gali atsirasti ir po 1–2 val. Dažniausiai beriamos atviros kūno vietos: rankos, veidas, kaklas. Tačiau bėrimas pūkšlėmis gali išplisti visame kūne, pavyzdžiui, maudynių vandens telkinyje metu. Kartais pacientams stebima Kvinkės edema dažniausiai veido, paakių srityje“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo „Biofirst“ gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė J.Šematonytė.

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Justina Šematonytė
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Justina Šematonytė

Pasitaiko ir sunkių ligos formų

Neretai pacientai nurodo, kad vargina rankų tinimai, laikant šaltus daiktus (pavyzdžiui, gaminant ir liečiant šaldytus maisto produktus), arba lūpų patinimas, vartojant šaltą maistą ar gėrimus. Pasak gydytojos, retai, bet teoriškai galima ir sunkių, gyvybei pavojingų reakcijų rizika: gerklės, liežuvio tinimas, anafilaksija.
 
„Dažniausiai pacientai dėl minėtų nusiskundimų kreipiasi vėlyvo rudens ar žiemos laikotarpiu. Tačiau atsiranda ir tokių, kuriems netgi vasarą maudynių jūroje, ežere metu ar lietingą dieną išryškėja šalčio dilgelinė“, – teigė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė J.Šematonytė.

Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė (idiopatinė), kai jos priežastis nėra aiški, arba būti sąlygota antrinių priežasčių – hematologinių ar infekcinių ligų, pvz., hepatitų. Visgi, anot specialistės, šalčio dilgelinė dažniausiai būna idiopatinė.

Gali pasireikšti ir gyvybei pavojingų reakcijų rizika: gerklės, liežuvio tinimas, anafilaksija.

Svarbu vengti provokuojančių veiksnių

Pastebėjus pirmuosius alergijos šalčiui simptomus, patartina iškart kreiptis į specialistą. Kaip teigė gydytoja alergologė, šalčio dilgelinė diagnozuojama, atliekant ledo ar temperatūros testus, taip pat pacientui neretai tikslinga atlikti laboratorinius tyrimus dėl galimų kitų, antrinių ligos priežasčių. 

„Svarbiausia –  vengti ligą provokuojančių veiksnių. Patarčiau vengti vartoti šaltus maisto produktus (pvz., ledus), šaltus gėrimus. Medikamentiniam gydymui pasirenkami antihistamininiai vaistai. Odos priežiūrai rekomenduoju naudoti specialius kremus, apsaugančius nuo šalčio. Taip pat yra duomenų apie naujų preparatų veiksmingumą“, – pasakojo gydytoja J.Šematonytė.

Ar įmanomas savaiminis pasveikimas? Anot specialistės, šalčio dilgelinės simptomai dažniausiai tęsiasi keletą metų: „Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad trečdaliui pacientų išnyksta per 5–10 metų. Pastebėta, kad pacientams, kurie palaipsniui kontaktuoja su šalčiu, pavyzdžiui, prausiasi po šaltu dušu, šalčio dilgelinės simptomai greičiau išnyksta“.