Vargina ūžesys ausyse – nekreipti dėmesio ar visgi kreiptis į specialistą?

Moteris klausosi muzikos / Vida Press nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-02-02 13:38
Keisti, neįprasti ūžiantys garsai ausyse gali būti ir nesudėtingas sveikatos sutrikimas, bet visgi reikėtų apsilankyti pas ausų gydytoją – otorinolaringologą. Gydytoja Austėja Pečeliūnienė sako, kad net trečdalis žmonių bent kartą gyvenime patiria ūžesį ausyse. Pasak jos, ausis varginantys garsai būna skirtingi, o daugiausia nerimo turėtų kelti pulsuojantis ūžesys. Su gydytoja otorinolaringologe A.Pečeliūniene portalas manodaktaras.lt ir kalbasi apie ūžesius ausyse.
Gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė.
Gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė.

Ką signalizuoja ūžesys (tinitas) ausyse? Ar spengimas bei ūžimas galvoje ir ausyse yra pavojingo sveikatos sutrikimo simptomas?

Iš lotynų kalbos kilęs terminas tinnitus (tinnire – skambėti) apibūdina garsą (ūžesį) ausyse, kai nėra išorinio garsinio stimulo. Net trečdalis žmonių yra patyrę ūžesio epizodą bent kartą gyvenime, o maždaug vienam iš aštuonių ūžesys tampa lėtiniu ir dažnai būna susijęs klausos pablogėjimu. Lėtinis ūžesys nors yra labai varginantis simptomas retai būna sukeltas pavojingos ligos. Daugiausia nerimo turėtų kelti pulsuojantis ūžesys, nes tokio pobūdžio ūžesys siejamas su pakitusia kraujotaka (kraujagyslių anomalijos, arterioveninės fistulės, navikai ir kt.).

Vientisas zvimbimas, cypimas, skambėjimas ausyse dažniausiai siejamas su lėtiniu triukšmo poveikiu klausai, ir tik retais atvejais būna sąlygotas pavojingos ligos.  Jei toks ūžesys atsirado staiga kartu su klausos netekimu, verta įsitikinti, ar tai nėra klausos nervo neurito požymis. Šiuo atveju itin svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą, taip galima išvengti nuolatinio klausos nusilpimo ir ūžesio, kuris gali likti visam laikui.

Kokio amžiaus žmones šis simptomas vargina?

Ūžesys gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, net ir vaikams. Vis dėlto dažniausiai dėl ūžesio į gydytojus kreipiasi 40-80 m  žmonės, o lėtinis ūžesys dažniausiai vargina vyresnius nei 65 m. asmenis. Bent iš dalies tokį amžiaus pasiskirstymą galima paaiškinti tuo, jog vyresniame amžiuje žymiai labiau paplitęs klausos susilpnėjimas, kuris gali nulemti tolesnę pokyčių kaskadą, galiausiai sąlygojančią ūžesio pojūčio atsiradimą.

Ūžesys gali atsirasti ir vaikams. Tokiu atveju sunkumai kyla dėl to, kad vaikai apie ūžesį neužsimena tėvams, arba pasako tik konkrečiai jų paklausus, taip pat vaikams sunku apibūdinti atsiradusią problemą. Galėčiau pailiustruot pavyzdžiais iš savo praktikos, kuomet darželinio amžiaus vaikas atsiradus ūžesiui skundėsi, kad „ausyje cypia mergaitė“, kitas vaikas teigė, kad „ant ausies atsigulė vata“, „pypsi ausyje“. Patarčiau tėveliams atkreipti dėmesį į netipiškus vaikų nusiskundimus ir neuždelsti vizito pas gydytoją.

Ar visada tai yra susiję su silpnėjančia klausa? Dėl kokių priežasčių atsiranda?

Tinito priežastis nėra iki galo aiški. Patogenetinės teorijos teigia, kad centrinė nervų sistema yra ūžesio šaltinis visais atvejais išskyrus somatinius garsus. Somatiniai garsai atsiranda dėl realaus garso šaltinio galvos ir kaklo srityje pavyzdžiui dėl pakitusios kraujotakos (kraujagyslių anomalijos, arterioveninės fistulės, augliai ir kt.), ar dėl raumenų spazmų (gomurio, ryklės, vidurinės ausies ir kt.). Įprastai toks ūžesys bus pulsuojančio pobūdžio, nevientisas, dažniausiai vienpusis.

Kai tinito priežastis nėra fizinis garso šaltinis galvoje, daugumai pacientų ūžesys išsivysto, kaip klausos susilpnėjimo pasekmė. Šiuo atveju ūžesio atsiradimas siejamas su padidėjusiu neuronų aktyvumu ar sutrikusiais neuronų aktyvumo slopinimo mechanizmais centrinėje nervų sistemoje. Panašus mechanizmas nulemia fantominių skausmų atsiradimą, kai žmogui skauda galūnę, kurios jis yra netekęs.

Yra nustatyta, kad koregavus klausos netekimą, pvz. po kochlearinės implantacijos, reikšmingai daliai pacientų ūžesys sumažėja.

Ar tai gali sukelti psichologinių problemų?

Žmonės skirtingai reaguoja į ūžesį. Dalis sužinoję, jog tai nėra grėsmingos ligos požymis, nusiramina ir susigyvena su šia būkle. Kiti teigia, kad nuolatinis ūžesys labai apsunkina jų gyvenimą. Tyrimai rodo, jog ne pats ūžesio pobūdis, intensyvumas ar trukmė nulemia, kaip žmogus jį priims. Kartais net nedidelio intensyvumo ūžesys reikšmingai apsunkina žmogaus kasdienybę, sukelia ryškų emocinį poveikį. Atrasta sąsajų su asmenybės tipu, sunkiau ūžesį toleruoja žmonės su nuotaikų sutrikimais ir tie, kuriuos dar iki ūžesio atsiradimo kamavo nemiga. Dalis pacientų sunkiai išgyvena faktą, kad nebeturi nė menkiausios tylos minutės, nerimauja, jog ūžesys ilgainiui gali tapti intensyvesnis.

Kaip gydomas? Kokia grėsmė, jeigu ignoruojama ir negydoma?

Ūžesio gydymas apima jį sukėlusios priežasties ir gretutinių ligų gydymą bei pagalbą siekiant sumažinti neigiamą ūžesio įtaką paciento gyvenimo kokybei.

Dabartiniai mokslo pasiekimai rodo, kad svarbus kuo tikslesnis ūžesio suskirstymas į tipus, taip parenkant individualų gydymą konkrečiam pacientui. Būtina atsižvelgti į ūžesį sukėlusią priežastį, ūžesio trukmę, genetinius faktorius, gyvenimo būdo veiksnius, greta esančias ligas. Vieno preparato ar vienos veiksmingos priemonės, kuri galėtų kiekvienam išgydyti patį simptomą kol kas nėra.

Ūminiu ūžesys laikomas, jei trunka iki trijų mėnesių, tačiau į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei naujai atsiradęs ūžesys nepraeina bent 3-5 dienas. Jei ūžesys atsirado staiga kartu su klausos netekimu, verta įsitikinti, ar tai nėra klausos nervo neurito požymis. Šiuo atveju itin svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą. Kai kada aukšto dažnio vientisas ūžesys būna pirmasis klausos receptoriaus pažeidimo požymis dėl vaistų šalutinio ototoksinio poveikio.

Pulsuojančio pobūdžio ūžesys, ypač jei jis nuolatinis – turėtų būti įvertintas otorinolaringologo ar neurologo. Laiku nustačius pavojingą kraujagyslinę patologiją galima pritaikyti inovatyvių gydymo metodų. Tačiau yra nemažai gerybinių variantų, kuomet invazinis gydymas nereikalingas.

Kokie būtų papildomi patarimai žmogui, turinčiam nuolatinį „gerybinį“ tinitus?

Labai dažnai pacientui, kuris turi tinitą, patariama tausoti klausą. Norėčiau akcentuoti, kad saugotis reikėtų tų garsų, kurie gali būti žalingi klausai, t.y. garsai viršijantys 85 dB (pvz benzininė žoliapjovė sukelia 80-85 dB garsą). Perteklinis klausos apsaugos priemonių, ausų kištukų naudojimas, saugantis nedidelio intensyvumo kasdienių garsų, nėra rekomenduojamas, ir kaip tik gali lemti didesnį centrinės nervų sistemos dirglumą, pabloginti ūžesio simptomus.

Trečdalis pacientų, kuriuos vargina lėtinis ūžesys jį girdi tik visiškoje tyloje, čia galėtų padėti foninis triukšmas, maskuojantis ūžesį. Tyrimai rodo, kad efektyvus tiek dalinis ūžesio maskavimas (kai foninis triukšmas pasirenkamas tylesnis nei tinitas),  tiek visiškas (kai foninis triukšmas pasirenkamas garsesnis už tinitą), nors pastarasis praktikoje taikomas rečiau. Šiam tikslui naudojami malonūs garsai, dažniausiai tyli muzika, paukščių čiulbėjimas ar pan.

Nemažai daliai žmonių pritaikius tinkamas klausos korekcijos priemones ūžesys vargina mažiau. Praktikoje pasitaiko, kad surinkus detalią anamnezę, užpildžius klausimynus paaiškėja, kad nors pacientas kreipėsi dėl ūžesio jis kur kas labiau kenčia nuo klausos negalios.

Kai kurie pastebi ūžesio suintensyvėjimą stresinėse situacijose, tad rekomenduojamos įvairios atsipalaidavimo, kvėpavimo technikos, jogos užsiėmimai.

Pasaulyje žmonėms, besiskundžiantiems ūžesiu, aktyviai taikoma kognityvinė elgesio terapija. Pagrindinė terapijos idėja – žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas – tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai priimame. Šis metodas gali padėti pakeisti emocinę reakciją į ūžesį.