Vasaros uogos / Fotolia.com nuotr.

Vasaros uogos – kiek rekomenduojama jų valgyti?

Autorius: Auksė Kontrimienė | Publikuota: 2020-06-27 16:00
Šalies turgavietėse siūlomos lietuviškos braškės, šilauogės, trešnės, vyšnios, soduose sirpsta serbentai, agrastai, miškuose uogautojų laukia žemuogės, avietės, gervuogės, mėlynės. Dietologai sako, kad uogos itin reikalingos žmogaus organizmui, nes jose daug vitaminų, o tai padės sustiprinti imunitetą ruošiantis žiemos periodo peršalimo ligoms. Vienos uogos yra vertingesnės už kitas, kitos turi kitokių gydomųjų savybių, tad ar galima jų valgyti, kiek tik širdis geidžia?

Kodėl naudinga valgyti uogas? Visi žino, kad uogos turi daug natūralių vitaminų, tai yra nepagamintas, natūralus ir šviežias produktas. Valgant uogas žmogaus organizmas gauna A, E, B grupės, C vitaminų, folio rūgšties. Kiekvienas jų savaip dalyvauja metabolizme ir yra gyvybiškai svarbi cheminė medžiaga.

Šviežios uogos yra vertingos ir dėl skaidulų. Jų uogose yra dviejų rūšių – tirpios ir netirpios. Netirpios skaidulos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, šalina toksines žarnų atliekas, padeda apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio, nes palaiko reikiamą žarnų rūgštinę-šarminę (pH), kurioje žarnų mikroorganizmai negamina vėžį skatinančių medžiagų. Netirpių skaidulų daugiausia yra uogų luobelėje.

Tirpios skaidulos mažina bendrą ir MTL (blogąjį) cholesterolį, tuo būdu mažina širdies ligų riziką. Padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, ypač tai aktualu sergantiems cukriniu diabetu arba turintiems riziką diabetui.

Vertingiausių uogų sąraše ir avietės bei gervuogės – jos slopina uždegiminius procesus.

Mitybos ekspertai ir dietologai uogas taip pat išskiria dėl ypač vertingų medžiagų – bioflavanoidų – kurios pasižymi priešuždegiminėmis ir antbiotinėmis savybėmis. Iš populiariųjų uogų vertingiausi – juodieji  serbentai. Šiuose uogelėse gausu vitamino C. Daugiau šios medžiagos aptinkama tik šaltalankiuose ir erškėtuogėse. Braškėse šio vitamino yra dvigubai mažiau, o vyšniose ir trešnėse net keliolika kartų mažiau. Antioksidantas vitaminas C stiprina kraujo audinius, dantis ir, žinoma, stiprina imunitetą.

Vertingiausių uogų sąraše ir avietės bei gervuogės – jos slopina uždegiminius procesus. Gervuogėse yra beveik trečdalis rekomenduojamos ląstelienos paros normos. Šios uogos tinkamos norintiems mesti svorį – jose itin mažai angliavandenių. Avietės pasižymi aspirino poveikiu – skystina kraują. Jose gausu betakaroteno, vitamino A. Mėlynės ir ypač šilauogės gerina regėjimą.

Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė

Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė įspėja, kad valgant uogas irgi reikia jausti saiką – dienos norma yra 300–400 gramų. Pasak medikės, turintiems virškinimo bėdų derėtų atsargiau vartoti rūgščias uogas – serbentus, agrastus, o sergantiems diabetu – apsiriboti šilauogėmis, kuriose mažiausiai fruktozės. Dietologė atkreipia dėmesį ir į uogų sėklas. Sergantiems virškinimo sutrikimais: opalige, gastritu, žarnyno uždegimu, sergant lėtiniais susirgimais medikė pataria vengti daug sėklų turinčių uogų, užtektų jų tik paragauti. 

Valgant uogas irgi reikia jausti saiką – dienos norma yra 300–400 gramų.

Mitybos ekspertai pataria uogas valgyti tokias, kokios yra nuskinamos, jų netrinti, netraiškyti, nemalti, nes ploname uogos apvalkalėlyje daug naudingų medžiagų – skaidulų. Šios medžiagos gerina žarnyno veiklą, palaiko ten gyvenančių bakterijų gyvybingumą, valo organizmą, nes žarnyne apjungia toksines medžiagas ir jas pašalina.

Taip pat rekomenduojama dalį uogų šaldyti ir jomis gardžiuotis žiemą. Nors sušaldžius reikalingų medžiagų kiek ir sumažės, toks išsaugojimo būdas yra pats tinkamiausias. Patariama nespausti sulčių, nes toks iš uogų pagamintas gėrimas tampa tikra fruktozės koncentracija.