Laiku imantis veiksmų galima užkirsti kelią daugybei veido odos problemų

Moteris žiūri į savo atvaizdą veidrodyje. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2022-08-03 16:45
Oda – didžiausias žmogaus kūno organas, pasižymintis itin dideliu jautrumu išoriniams ir vidiniams dirgikliams. Ji – atspindys kone visko, kas vyksta mūsų gyvenime, – mitybos įpročių, įvairių išgyvenimų, streso, psichologinių problemų ir kitų veiksnių. Būtent oda išduoda ir pirmuosius organizme prasidedančio senėjimo proceso požymius, pasireiškiančius glebti pradedančia oda, negiliomis raukšlelėmis ir kitais ženklais. Ką daryti, kad oda ilgesnį laiką išliktų gyvybinga ir sveika? Kuo odos būklei svarbus baltymas kolagenas? Į šiuos klausimus atsako „Biofirst“ klinikos gydytoja dermatovenerologė, medicinos mokslų daktarė Silvija Kontautienė.
Gydytoja dermatologė dr. Silvija Kontautienė.
Gydytoja dermatologė dr. Silvija Kontautienė.

Odos būklės suprastėjimą lemia ir saulė

Gydytoja dermatovenerologė dr. Silvija Kontautienė pasakoja, kad, deja, vis dar ryški tendencija, kad žmonės į specialistus dažniau kreipiasi tik su jau įsisenėjusiomis odos problemomis: „Jei nėra didesnių nusiskundimų odos sveikata, žmonės, o ypač vyrai, iki šiol nėra linkę kreiptis patarimų į gydytoją dermatovenerologą – pirmuosius odos pokyčius dažnai ignoruoja arba gydosi draugų rekomenduotomis ar reklamuojamomis priemonėmis, o geriausiu atveju kreipiasi į kosmetologą. Dauguma pas gydytoją atvyksta jau tuomet, kai problemos būna įsisenėjusios.“

Gydytojos išskiriamos dažniausiai sutinkamas odos problemos yra spuogai, veido raudonis, išplitusi aknė, seborėjinis dermatitas ir su saulės spindulių poveikiu susiję odos būklės pakitimai – pigmentinės dėmės, šlakai, soliarinė elastozė, priešlaikinis odos senėjimas. Dažniausios odos ligų priežastys – genetiniai veiksniai, infekcija, aplinkoje esantys alergenai ar dirginančios medžiagos, netinkama odos priežiūra, o taip pat – pamirštama apsauga nuo saulės bei piktnaudžiavimas natūraliomis ar dirbtinėmis saulės voniomis.

„Nors pastaruoju metu vis daugiau žmonių suvokia saulės spindulių daromą žalą, nudegimų saulėje skaičius ir odos pigmentacijos problemų mastas rodo, kad saugotis saulės linkę ne visi. Nors puikiai žinoma jos įtaka odos vėžio vystymuisi, vis dar mažai kreipiama dėmesio į saulės ir dirbtinių šaltinių skleidžiamų ultravioletinių spindulių poveikį odos senėjimui (fotosenėjimui). Dėl ultravioletinių spindulių poveikio odoje susidaro laisvieji radikalai, kurie sukelia odos ląstelių pažeidimus ir aktyvuoja fermentus, atsakingus už tokių baltymų kaip kolagenas, elastinas, ir hialurono rūgšties degradaciją. Šio proceso pasekmė – odos išsausėjimas, elastingumo sumažėjimas, raukšlės“, – įspėja ji.

Pasirūpinti senkančiomis kolageno atsargomis niekada nėra per anksti

Kalbant apie su amžiumi prastėjančios odos būklės problematiką, dr. S. Kontautienė išskiria šiame procese didelį vaidmenį atliekantį pagrindinį odoje esantį jungiamojo audinio struktūrinį baltymą kolageną. Nuo jo priklauso jungiamojo audinio tvirtumas ir elastingumas. Su amžiumi kolageno gamyba odoje kasmet mažėja – pradedant 21-uosius gyvenimo metus kasmet šio baltymo sumažėja vidutiniškai 1 proc.“

Kadangi kolageno gamyba odoje silpnėja ir rezervuaras mažėja visą brandaus žmogaus gyvenimą, pasirūpinti jo atsargomis, pasak dr. S.Kontautienės, niekada nėra per anksti.

„Natūralų kolageno kiekio mažėjimą spartina ne tik bėgantys metai, bet ir ultravioletinių spindulių poveikis, nesubalansuota mityba, stresas, aplinkos tarša ir žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Kolageno svarba odos struktūrai ir regeneracijai žinoma jau seniai – kolageno struktūros tyrimai atlikti dar XX a. pradžioje, o 6-ajame dešimtmetyje dėl atrastų regeneracinių kolageno savybių po odos persodinimo procedūrų, dantų traukimo ar tiesiog gydant žaizdas imti naudoti tvarsčiai su besirezorbuojančiu kolagenu. Tačiau kaip maisto papildas, padedantis išlaikyti sveiką, jaunatvišką išvaizdą, kolagenas plačiau imtas vartoti gerokai vėliau – jau šiame amžiuje“, – pasakoja gydytoja.

Vis tik, anot jos, renkantis kolageno papildus grožiui ir jaunystei, būtina atkreipti dėmesį į kelis svarbius faktorius: „Kolagenas kosmetikos pramonėje dažniausiai naudojamas kaip sudėtinė odos kremų ar losjonų dalis. Tačiau išoriškai naudojamo kolageno efektyvumas yra menkas – dėl didelio molekulinio svorio kolageno molekulės negali pakankamai įsiskverbti į odą. Kolageną gamina gilesniuose odos sluoksniuose esančios ląstelės – fibroblastai, todėl tik per kraujotaką patenkančios medžiagos gali paskatinti kolageno sintezę. Siekiant pagerinti kolageno gamybos procesus odoje, naudinga subalansuota, praturtinta baltymais, mityba ir maisto papildai su hidrolizuotu kolagenu. Renkantis pastaruosius, reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį – teigiamą kolageno poveikį sustiprina papildo sudėtyje esantys antioksidantai: vitaminai A, C, E ir mineralai – cinkas, varis, selenas.“

Kuo anksčiau kreipiamasi į specialistą, tuo geresni gydymo rezultatai

Inesos Kriaučiūnienės teigimu, šiuolaikinė medicina yra taip pažengusi, kad leidžia atlikti modernias procedūras, apie kurias anksčiau nė nesvarstyta, o šiandien jos – nepakeičiamos sprendžiant odos problemas.

Gydytoja dermatovenerologė įspėja – atsiradus pirmiesiems odos problemų požymiams, delsti nereikėtų: kuo anksčiau kreipiamasi į specialistą, tuo geresni gydymo rezultatai. Besiskundžiančiųjų odos problemomis nuolat daugėja, o tai, kas anksčiau atrodė neišvengiama ar neišgydoma, šiais laikais gali būti lengvai pataisoma pasitelkus modernios įrangos ir profesionalaus gydytojo tandemą.