Vėjaraupiai suaugusiame amžiuje: gydytoja pataria, kaip išvengti sunkių komplikacijų

Vėjaraupius sukeliantis virusas Varicella zoster dažniau plinta oro lašiniu būdu, tačiau užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus ar pūslelių išskyromis suteptus daiktus. 

„Tai labai laki infekcija, todėl lengvai plinta nevėdinamose patalpose. Tačiau išorinėje aplinkoje virusas greitai žūva, labai jautrus ultravioletiniams spinduliams. Vėjaraupiai ypač pavojingi kūdikiams ir nėščiosioms. Serganti vėjaraupiais būsima mama virusą gali perduoti vaisiui per placentą“, – portalui manodaktaras.lt sakė šeimos gydytoja Jolita Kvizikevičiūtė–Štakonienė.

Šeimos gydytoja Jolita Kvizikevičiūtė-Štakonienė

Šia infekcija daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus vaikai šaltuoju metų laiku. 90 proc. asmenų vėjaraupiais perserga iki 15 metų amžiaus (dažniausiai pasireiškia lengva ligos forma). Tačiau, pasak gydytojos, ja užsikrėsti gali ir suaugusieji. Jiems ši liga yra žymiai pavojingesnė, pasitaiko gerokai dažnesnės komplikacijos nei vaikams. 

Sunkiau serga turintys gretutinių ligų

Suaugusiam žmogui, užsikrėtus vėjaraupiais, per pirmąsias ligos dienas pasireiškia peršalimui būdingi simptomai, tokie kaip karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, ir tik po 1–2 dienų pasirodo niežtintis pūslelinis odos ir gleivinių bėrimas. 

„Suaugusiems dažniausiai bėrimas būna gausesnis ir temperatūra aukštesnė, kuri laikosi ilgiau nei vaikams. Sunkiau serga žmonės, turintys imunodeficitą, pavyzdžiui, vartojantys steroidinius vaistus dėl kitos ligos (pvz., bronchų astmos)“, – paaiškino šeimos gydytoja J.Kvizikevičiūtė–Štakonienė.

Vėjaraupiams būdingas polimorfinis bėrimas, t.y., vienu metu kūne pasireiškia skirtingų stadijų bėrimas: pirmiausia pastebimas paraudimas, paskui iškyla pūslelė, kuri vėliau pasidengia šašu. Dažniausiai pradeda berti nuo galvos plaukuotosios dalies. 

Ligos diagnozavimui, anot šeimos gydytojos, reikalingas bent vienas bėrimas galvos plaukuotoje dalyje. Ilgainiui bėrimas plinta po visą kūną, gali berti ir gleivines (burnos, lytinių takų, akių). Bėrimas gali būti išreikštas tik keliomis pūslelėmis, bet jais gali būti nusėtas ir visas kūnas. 

Vėjaraupiai gali komplikuotis sunkiais susirgimais

Kaip teigė gydytoja J.Kvizikevičiūtė–Štakonienė, vaikams ši iga dažniausiai pasireiškia lengviau nei suaugusiems. Vėlesniame amžiuje užsikrėtę suaugusieji gali susidurti su sunkesne ligos forma bei jos komplikacijomis, tokiomis kaip: 

• bronchitas,
• plaučių uždegimas,
• ausų uždegimas, 
• nervų sistemos pažeidimas (pvz., encefalitas, meningitas),
• bakterinės odos, sąnarių infekcijos,
• sepsis, 
• mirtis.

Briliantinė žaluma nerekomenduojama

Kaip geriau ir efektyviau gydyti atsiradusius skausmingus bėrimus? Šeimos gydytoja nepatarė naudoti anksčiau taip mėgiamos briliantinės žalumos. Ji yra pagaminta spirito pagrindu, todėl tepant spiritą ant pratrūkusių pūslelių (žaizdos), galima labiau pakenkti odai. Tad dabar rekomenduojama šiuos bėrimus dezinfekuoti antsipetiniais purškalais (octenisept, asept ir kt.), kurie nedirgina odos.

Gydytojos patarimai, susirgus vėjaraupiais:

1. Svarbu vartoti pakankamą skysčių kiekį. 
2. Mityba turi būti sveika, praturtinta vitaminais ir mikroelementais. 
3. Karščiuojant rekomenduojama vartoti paracetamolį (vaikams paskaičiuojama adekvati dozė pagal kūno svorį 15–20 mg/kg).
4. Galima praustis po vėsiu dušu, kūną švelniai nusausinant rankšluosčiu, netrinant odos.
5. Mažiems vaikams svarbu trumpai nukirpti nagus, kad kasydamiesi „neužneštų“ bakterinės odos infekcijos. Taip pat galima miegoti su medvilninėmis prištinaitėmis. 
6. Jei vargina niežulys, vartojami vaistai nuo alergijos (antihistamininiai preparatai). Taip pat yra specialų priemonių odai – kremų, putų, padedančių sumažinti niežulį. 
7. Bėrimus galima dezinfekuoti, kad jie greičiau džiūtų ir gytų. 

Net ir persirgus – virusas niekur nedingsta

Persirgus vėjaraupiais, pasak gydytojos J.Kvizikevičiūtės–Štakonienės, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, tačiau Varicella zoster virusas lieka organizme. 

„Jis „pasislepia“ giliai nervų sistemos branduoliuose ir net ir po daugelio metų gali sugrįžti kaip juosiančioji pūslelinė, pavyzdžiui, susilpnėjus imunitetui ar esant kitoms virusui plisti tinkamoms sąlygoms“, – sakė šeimos gydytoja.

Pasireiškus juosiančiai pūslelinei, atsiranda skausmingas, deginantis bėrimas pūslelėmis pagal nervų eigą. Net ir praėjus bėrimams, skausmai, dar vadinami poherpetine neuralgija, gali ilgai tęstis.

Todėl vyresniems nei 50 metų asmenims, persirgusiems vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti vakcina nuo juostinės pūslelinės.

Skiepai padeda išvengti komplikacijų

Jei dar nesirgote vėjaraupiais, patariama pasiskiepyti nuo šios infekcijos, jei norite išvengti sunkių ligos formų, komplikacijų, o ateityje – itin pavojingos juosiančiosios pūslelinės. Tačiau galima skiepytis ir iškart po kontakto su vėjaraupiais, taip sumažinant susirgimo riziką.

Visaverčiam imunitetui susidaryti, pasak gydytojos, reikalingos dvi vakcinos dozės. „Vaikams pirmąją vakcinos dozę galima derinti kartu su pirmąja MMR (tymų, epideminio parotito, raudonukės) skiepo doze 15 mėnesių amžiuje. Reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas ir vaiko amžių, intervalai tarp vakcinų gali skirtis. Standartiškai, antroji vakcinos dozė rekomenduojama ne anksčiau kaip po 4–8 savaičių nuo pirmosios dozės. Tačiau galima skiepyti ir vėliau, net po kelerių metų“, – skiepijimo tvarką paaiškino gydytoja J.Kvizikevičiūtė–Štakonienė.

Vėjaraupiais nesirgę suaugusieji skiepijami taip pat dviejomis vakcinos dozėmis, tarp jų išlaikant 4–8 savaičių intervalą. Jei žmogus tiksliai nepamena, ar sirgo vėjaraupiais vaikystėje, galima atlikti kraujo tyrimus dėl vėjaraupių antikūnų. 

Vyresniems asmenims, gyvenime persirgusiems vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti vakcina nuo juosiančiosios pūslelinės (reikalingos dvi vakcinos dozės su dviejų mėnesių pertrauka).

Užsiregistruoti konsultacijai pas šeimos gydytoją galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.