Vėluojanti vaiko kalba – kada reikėtų sunerimti?

Logopedas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-02-07 15:30
Pastebėję kūdikio motorikos sutrikimus, tėvai dažniausiai skuba kreiptis į specialistus, tačiau apie vėluojančią vaiko kalbą dažnai manoma, kad vaikas „išaugs“. Nors vėluojanti kalbos raida gali būti vaiko raidos sutrikimų požymis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro vaikų neurologė Liuda Istigečeva sako, kad kalbos raida – vienas iš rodiklių, vertinant vaiko raidą. Logopedė Edita Beniušytė paaiškina, į ką dėmesį turėtų atkreipti tėvai.

Vaiko raidos procesas sudėtingas tuo, kad visos raidos sritys tarpusavyje susijusios ir daro poveikį viena kitai. Pavyzdžiui, kūdikio motorinė raida daro didelę įtaką vaiko kalbos ir pažintinių įgūdžių vystymuisi, pažintinė raida – kalbos raidai.

LSMU Kauno ligoninės V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro vaikų neurologė Liuda Istigečeva portalui manodaktaras.lt sako, kad, diagnozuojant vaiko raidos sutrikimus, vertinama įvairių požymių visuma, vienas iš svarbių rodiklių – vaiko kalbos raida. „Išskiriame ikikalbinį periodą iki 1 metų. Iki atsirandant pirmiems žodeliams, klausomės kūdikiškos kalbos, klausiu mamyčių, ar jos supranta savo kūdikį, ką jis signalizuoja, kaip intonuoja. Stengiamės nepraleisti klausos sutrikimų, stebime, kaip reaguoja į garsinius rodiklius. Kai vaikui virš metų, turime orientuotis pagal amžių, ką vaikutis turi sakyti, kaip turi suprasti kalbą“, – sako vaikų neurologė L.Istigečeva.

Pasak vaikų neurologės, vėluojanti kalbos raida gali būti atskiras kalbos raidos sutrikimas, gali būti dėl pažintinių funkcijų raidos sutrikimo (protinio atsilikimo), kalba gali vėluoti dėl klausos sutrikimų, burnos motorikos problemų. Vėluojanti kalba gali būti autizmo spektro sutrikimų požymis. Sutrikusi kalbos raida būdinga ir Dauno sindromo, vaisiaus alkoholinio sindromo, cerebrinio paralyžiaus atvejais.

Į ką atreipti dėmesį tėvams?

Pasak LSMU Kauno ligoninės V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro logopedės Editos Beniušytės, būna atvejų, kai tėvai į specialistus kreipiasi dėl vaiko judesių, bet specialistai pamato, kad vėluoja ir kalba. Dažniausiai logopedė pradeda dirbti su dvejų metų vaikais. Tačiau atkreipti dėmesį į vaiko kalbą reikėtų jau anksčiau.

Pasak logopedės E.Beniušytės, 6-8 mėnesių kūdikiai pradeda aktyviai čiauškėti – sakyti priebalsių ir balsių darinius, pavyzdžiui, ba, ata, do, am.

„Jeigu 10-12 mėnesį kūdikis visai netaria skiemenų, reikėtų sunerimti. Jeigu kelis mėnesius vėluoja čiauškėjimas, didelė tikimybė, kad vėluos kalbinė raida. Metinukai jau taria keletą tikslingų žodelių – mama, tete, ate, niam. Tai – tikslingi ir sąmoningi žodeliai, garsažodžiai, pavyzdžiui, pamačius šuniuką – au, katę – miau. Jeigu apie pirmąjį gimtadienį nėra visai skiemenų, tik balsiniai, neaiškūs garsai, tada tikrai reikia sunerimti. Dvejų metų vaikai jau turėtų tikslingai pasakyti keletą žodelių, jungti kelis žodžius į frazes“, – portalui manodaktaras.lt sako logopedė E.Beniušytė.

Kalbos suvokimas ir raiška

Pasak vaikų neurologės L.Istigečevos, labai svarbu vertinti ne tik kalbos išraišką, bet ir supratimą: „Svarbu, kad suvokimas būtų geras, nes išraiška gali ir vėliau atsirasti. Būna, kad dvejų metų vaikelis vos vieną kitą žodelį pasako – mama, tete, ate, taria kokius nors garsus. Bet svarbu, kaip jis supranta. Jeigu vaikui sunku suprasti aplinkinių klausimus, paliepimus, visada darome raidos įvertinimus, įsijungia visa mūsų komanda.“

LSMU Kauno ligoninės V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro logopedė Edita Beniušytė taip pat akcentuoja, kad kalbinei raidai labai svarbus kalbos suvokimas. Todėl nuo pat gimimo svarbu kalbėtis su kūdikiais, net jei ir jie „nieko nesupranta“. „Pirmiausia turi būti kalbos suvokimas, jeigu vaikas nesuvokia pačios kalbos, jis ir nepradės kalbėti. Kūdikiai turi girdėti, atkreipti dėmesį, kas jiems sakoma, suprasti ir tik tada atsiranda sąmoninga kalba. Kūdikiams reikalinga aktyvinti girdimąjį dėmesį, kad atkreiptų dėmesį į garsus, į mamos balsą, toną.“

Logopedė E.Beniušytė kūdikių tėvus konsultuoja, kaip skatinti kalbinę raidą, o su vienerių metų ir vyresniais vaikais vyksta tikslingų garsažodžių, aplinkos daiktų įvardijimo mokymasis. „Jeigu nėra kalbos suvokimo, mokome per gestus, kad įvykdytų prašymus „duok, ateik, padėk“. Mokome daiktų atpažinimo, gyvūnėlius, daiktus siejame su paveikslėliu. Jeigu dvejų metų vaikučiai neturi tikslingos kalbos, pradedame nuo garsų, skiemenų, garsažodžių, daiktų atpažinimo ir įvardijimo. Pirmiausia įvardijame paprastai – kad ir garsažodžiais, tada mokomės skiemenų, žodelių, jungiame skiemenis į žodį“, – pasakoja logopedė E.Beniušytė.

Logopedė Edita Beniušytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Logopedė Edita Beniušytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Gyvas kontaktas – svarbiausias

Neįmanoma pervertinti gyvo bendravimo svarbos vaiko kalbinei raidai. Specialistai ragina kuo daugiau kalbėti su vaiku nuo pat gimimo. Pasak logopedės E.Beniušytės, dažnai naudojamos technologijos gali padaryti žalos kalbinei raidai. „Technologijos gadina vaikučius. Vaikams reikia gyvo bendravimo. Mažiems vaikams reikėtų neduoti planšečių, ypač, kai jie vieni. Jeigu norite pažiūrėti filmuką, tėveliams reikia kartu žiūrėti, komentuoti trumpai ir aiškiai, kad vaikams vystytųsi kalbos suvokimas. Būna, kad vaikai išmoksta angliškų žodžių, o savo gimtosios kalbos nemoka“, – sako logopedė E.Beniušytė.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“