Vėžio diagnozė yra, o gydymo nereikia? Urologas paaiškino, kada ir kam taip būna

Vyro sveikata; patikra dėl prostatos / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-11-25 12:07
Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo. Visgi neretai (net trečdaliui pacientų) šiai kovai pasirenkami ne tradiciniai chirurginio ar medikamentinio gydymo įrankiai, o skiriamas aktyvus stebėjimas.

„Savo klinikinėje praktikoje turiu ligonių, kuriems prostatos karcinoma sėkmingai stebima daugiau nei 10 metų ir šiuo metu liga vis dar nerodo jokių agresyvumo pokyčių. Kai kuriais atvejais ligos agresyvumo pasikeitimas buvo nustatytas ir ankstesniu laikotarpiu, tačiau, mano manymu, tai taip pat labai reikšmingas laimėjimas, kuris leido atitolinti radikalaus gydymo pradžią ir su juo susijusias komplikacijas“, – sako VUL Santaros klinikų ir Gerovės klinikos urologas med. dr. Arnas Bakavičius ir sutinka papasakoti, kodėl šis metodas tinka ne visiems ir kaip per šį laikotarpį rūpintis savo sveikata.

Gydytojas urologas dr. Arnas Bakavičius
Gydytojas urologas dr. Arnas Bakavičius

Reikalinga ir paciento motyvacija

A.Bakavičiaus teigimu, didelė dalis šiuo metu diagnozuojamų prostatos navikų pasižymi mažo agresyvumo biologine elgsena. Kadangi prostatos vėžio aktyvus gydymas susijęs su didele gyvenimo kokybę pabloginančių komplikacijų rizika, tokių kaip erektilinė disfunkcija ar šlapimo nelaikymas, buvo inicijuota daugybė klinikinių studijų, kurios pateikė stipraus lygio mokslinius įrodymus, kad tam tikrus mažos rizikos prostatos navikus galima saugiai stebėti. 

„Ar liga tinkama aktyviam stebėjimui, bendru sprendimu su ligoniu nustato gydytojas urologas. Pirmiausia prostatos vėžys turi atitikti tam tikrus molekulinius, histologinius ir radiologinius agresyvumo ir išplitimo kriterijus, o pacientas turi būti motyvuotas ir tinkamai laikytis numatyto aktyvaus stebėjimo plano“, – pabrėžė gydytojas urologas.

Aktyvus stebėjimas, paprastai kalbant, reiškia, kad ligonis kas 3–6 mėnesius turi atvykti gydytojo urologo konsultacijai, kurios metu vertinamas kraujo PSA (prostatos specifinio antigeno) pokytis bei objektyvūs pakitimai prostatoje. 

„Prostatos magnetinis rezonansas ir biopsija kartojama bent vieną kartą per 3 metus, siekiant įvertinti, ar neatsirado naujų radiologinių ir histologinių ligos agresyvumo požymių. Aktyvus stebėjimo taktika neužkerta kelio tolimesniam aktyviam ligos gydymui. Aktyvaus stebėjimo metu nustačius ligos agresyvumo pokyčius, ligoniui rekomenduojamas standartinis aktyvus prostatos vėžio gydymas“, – aiškino A.Bakavičius.

Gydymo taktiką pakeičia paciento baimė

Aktyvi stebėsena, gydytojo teigimu, rekomenduojama ligoniams, kurių tikėtina gyvenimo trukmė didesnė nei 10 metų, nes pastaroji neužkerta kelio tolimesniam aktyviam prostatos karcinomos gydymui. Tuo metu vyresnio amžiaus ligoniams, kurie turi daug gretutinių susirgimų ir pastarųjų tikėtina gyvenimo trukmė yra trumpa, gali būti rekomenduojama stebėjimo iki simptomų taktika. 

„Tai visai kitas ligos stebėjimo būdas, turintis kitokias rekomendacijas, nes standartinis aktyvus gydymas tokiems ligoniams nepagerintų išgyvenamumo ir ateityje nėra numatomas“, – kalbėjo pašnekovas.

Aktyviai stebėti galima visus ligonius, kuriems tinkamai diagnozuota prostatos karcinoma ir liga atitinka visus aktyvaus stebėjimo kriterijus. Tokio sutarimo, kiek ligonių gali būti aktyviai stebimi nėra, tačiau statistika sufleruoja, kad šis skaičius gali siekti apie trečdalį – remiantis vienu iš JAV registrų, 36 proc. naujai diagnozuojamų prostatos vėžio atvejų yra mažos rizikos, iš kurių didžioji dalis gali būti aktyviai stebimi.

Pasak A.Bakavičiaus, tokiems pacientams svarbi ir psichologinė pagalba. 

„Norėčiau pastebėti, kad apie 10 proc. aktyviai stebimų ligonių patys pageidauja nutraukti aktyvų stebėjimą dėl jaučiamo nerimo, kuris susijęs su  žinojimu, kad jiems nustatyta onkologinė liga, nors ligos agresyvumo pokyčių ir nebūna nustatyta. Aktyviai stebimiems ligoniams rekomenduojama atsakingai laikytis numatyto aktyvaus stebėjimo protokolo ir gydytojo urologo rekomendacijų, kas užtikrina savalaikę ligos pokyčių diagnostiką. Deja, specifinių rekomendacijų, kurios leistų sumažinti ligos agresyvumo pasikeitimo riziką, nėra“, – kalbėjo gydytojas.

Šiuo metu urologų bendruomenėje vis dažniau diskutuojama, kad tokių, ypač mažos rizikos prostatos navikų, nereikėtų visai diagnozuoti, kas mediciniškai laikoma pertekline diagnostika arba hiperdiagnostika.

Esminis patarimas – tikrinis, nelaukiant simptomų

Kaip pabrėžė med. dr. A.Bakavičius, reguliari sveikatos patikra leidžia anksti nustatyti ligas, tad visuotinai pradėjus taikyti ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programą ženkliai sumažėjo pažengusio prostatos vėžio atvejų. Didžioji dalis šiuo metu diagnozuotų navikų būna pirmos stadijos apriboti tik prostatoje. Didelė dalis tokių navikų pasižymi mažo agresyvumo ir lėtai kintančia biologine elgsena, tačiau mažai daliai pacientų, ypač turinčių tam tikrą genetinę riziką, gali pasireikšti ir agresyvi ligos forma. Reguliarus sveikatos tikrinimas, deja tokios ligos pasireiškimo rizikos nesumažina, tačiau leidžia ją diagnozuoti anksti bei pradėti savalaikį gydymą, kas susiję su žymiai geresniais gydymo rezultatais.