Vitamino D reikia ne tik saugantis nuo Covid-19

Vitaminas D, maisto papildas / Shutterstock nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2021-01-07 12:41
Vitamino D įtaka apsaugai nuo susirgimų virusinėmis peršalimo ligomis pasaulyje yra aktyviai tyrinėjama jau ne daugiau negu dešimtmetį. Prieš porą metais buvo publikuoti tyrimų duomenys, patvirtinantys, kad vitamino D vartojimas saugo nuo peršalimo bei gripo virusų sukeliamų susirgimų. Todėl šiemet mokslininkai iš skirtingų valstybių skyrė ypatingą dėmesį norėdami išsiaiškinti, kaip vitaminas D gali padėti kovoje su Covid-19. Tyrimų duomenys patvirtino, kad didesnis vitamino D lygis organizme sumažina riziką užsikrėsti šia infekcija.

Pandemijos metu Europos šalyse ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad organizmo gynybinei–imuninei funkcijai didelę įtaką turi vitaminas D. Kai vitamino D pakanka, žmogaus imuninė sistema veikia efektyviau ir gali geriau užkirsti kelią koronaviruso patekimui ir dauginimuisi organizme. Tuo tarpu jau anksčiau nustatyta, kad trys iš keturių suaugusiųjų Lietuvoje šaltuoju metų laiku patiria vitamino D trūkumą.

Natūraliai gaunamo vitamino D nepakanka

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka atkreipia dėmesį, kad vitamino D gamybai organizme itin svarbi yra saulės šviesa. Iš viso 80-90 procentų vitamino D organizme pagaminama žmogaus odą tiesiogiai veikiant  saulės ultravioletiniams B spinduliams.

„Tačiau Lietuvos geografinė padėtis lemia saulės stygių – tamsiais žiemos mėnesiais mūsų šalyje nėra vitamino D gamybai palankių sąlygų. O su maistu gaunamo vitamino D kiekio neužtenka pakankamam lygiui kraujyje išlaikyti“, – teigia prof. V. Šapoka.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesį Lietuvoje saulėtų valandų skaičius yra net 8-9 kartus mažesnis negu liepą. Taigi,  natūraliai gauto  vitamino D  kiekis kraujyje  šaltuoju metų laiku ima mažėti – per vasarą  gauto vitamino  kiekio ilgainiui ima  trūkti, jeigu nevartojami vitamino D turintys maisto papildai.  Tai gali  būti  viena priežasčių, kodėl tuo laikotarpiu suprastėja  žmonių atsparumas įvairioms infekcinėms ligoms.  

Gydytojas pastebi, kad būtent gruodžio ir sausio mėnesiais Lietuvoje prasideda peršalimo ligų sezonas, kai kiekvieną savaitę ima daugėti pacientų, sergančių bronchitu, kamuojamų gripo ar plaučių uždegimo. Sergamumas ima slūgti tik pavasarį. Pasak profesoriaus V. Šapokos, Lietuvoje prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, kad labai panaši kreivė susiformuoja ir vertinant skaičių žmonių, kurių organizmuose ima trūkti vitamino D. Nustatyta, kad sausį vitamino D trūksta apie 63 proc. suaugusių gyventojų, o pavasarį – net 75 procentams.

Covid-19 ir vitamino D tyrimai: nustatytas ryšys

Viena iš pirmųjų epidemiologinių studijų parodė, kad 20-yje Europos šalių nuo vitamino D lygio tiesiogiai priklausė sergamumas Covid-19. Patvirtinta, kad tiriamųjų, kurių kraujyje vitamino D kiekis buvo mažesnis, mirštamumo nuo Covid-19 rodikliai buvo didesni.​

JAV atlikta studija atskleidė, kad pacientai, kuriems trūko vitamino D, Covid-19 infekcija sirgo 1,77 karto dažniau negu žmonės, kurių organizme vitamino D buvo pakankamai. Mokslininkų teigimu, skirtumus nulėmė tai, kad vitaminas D gerina įgimtą imuninį atsaką.

Profesorius aiškina, jog apibendrinant visų šiuo metu atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad vitaminas D, būdamas hormonu, veikia daugelį imuninių ląstelių sąveikos etapų, net genų lygmenyje. Įrodymai, siejantys vitamino D trūkumą su COVID-19 sunkumu, yra netiesioginiai, tačiau reikšmingi – vitamino D trūkumo padidintos rizikos faktoriai sutampa su COVID-19 rizikos faktoriais tokiais kaip tamsiaodžių rasės žmonės, nutukimas, geografinė platuma.

Manoma, kad vitaminas D turi įtakos uždegiminių citokinų (ląstelių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, padedančios ląstelėms formuoti imunines reakcijas) kiekio reguliavimui, ženkliai padidėjusia pneumonijos bei viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų rizika. Pastebėta, kad pacientų, dėl COVID-19  guldomų į ligoninę ir turinčių žemą vitamino D lygį, sirgimas sunkesnis, o mirštamumas didesnis nei turinčių normalų vitamino D lygį. Be to, įrodyta , kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su trombozės epizodų padidėjimu dėl padidinto kraujo krešumo, kuris dažnai pastebimas sergant.

Maisto produktuose esantys vitamino D kiekiai yra labai menki.

Prof. V. Šapoka atkreipia dėmesį, kad šiauriau esančių valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, gyventojai neturi galimybių natūraliai išlaikyti pakankamas vitamino D atsargas ištisus metus. Kai saulės šviesos sumažėja, šiltuoju metų laiku organizme sukauptos atsargos išsenka maždaug per mėnesį. Profesorius priduria, kad gauti pakankamą kiekį vitamino D su maistu praktiškai neįmanoma.

„Maisto produktuose esantys vitamino D kiekiai yra labai menki. Kad gautų pakankamai, pavyzdžiui, asmuo turėtų per dieną išgerti 3-6 stiklines pieno arba suvalgyti 4-6-ių virtų kiaušinių trynius, o norint atstatyti vitamino D stoką – tokio maisto kiekius reikia dvigubinti“, – dalijasi gydytojas, rekomenduojantis gyventojams pasidomėti kitais galimais vitamino D šaltiniais.

Gyventojai nežino apie vitamino D svarbą

Tik kas antras Lietuvos gyventojas yra girdėjęs apie vitamino D įtaką  padedant apsaugoti  organizmą nuo Covid-19 infekcijos, tai rodo lapkritį atliktos apklausos rezultatai. Kaip skelbia BNS, sveikatos specialistai tai laiko signalu, kad informacija apie vitamino D svarbą Lietuvoje pasiekia ne visas gyventojų grupes.  Tik 47 proc. šalies gyventojų yra girdėję, kad vitaminas D padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo Covid-19. Apklausa parodė, kad  Lietuvoje  vitamino D papildus vartoja mažiau negu pusė (42 proc.) gyventojų.

Vitamino D vartojimas

Pasak medikų, suaugusieji, kurie profilaktiškai vartoja vitaminą D neatlikę tyrimų, rizikuoja mažiau nei kūdikiai – jiems negresia pavojus perdozuoti, tačiau ir naudos gali gauti ne kažin kiek. Jei žmogui nustatyta vitamino D stoka arba kritinis deficitas, profilaktinė 400 TV dozė situacijos nepagerins. Tokiu atveju jos reikia net 10 kartų didesnės. Be to, svarbu ir tai, kaip organizmas vitaminą D pasisavina.

Vyresniems žmonėms reikėtų skrupulingai atlikti tyrimus, nes su amžiumi odos gebėjimas sintetinti vitaminą D vis mažėja.

Kai kurios inkstų, kepenų, virškinamojo trakto ligos šį procesą apsunkina, tad, pavartojus papildus 2–3 mėnesius, vertėtų tyrimą pakartoti. Palyginus rezultatus, nesunku apskaičiuoti, kiek pasipildo jūsų atsargos per mėnesį, tada žinosite, kaip ilgai ir kokią dozę reikėtų vartoti toliau, iki bus pasiekta optimali koncentracija kraujyje. Jei reikalai klostosi gerai, užtenka tokį tyrimą atlikti kartą per metus. Jei organizmas dėl kokių nors priežasčių geriamo vitamino nepasisavina, teks leistis injekcijas.

Beje, didelio skirtumo, kaip – lašiukais ar kapsulėmis – šį vitaminą vartoti, nėra. Taip pat nelabai svarbu ir forma – D2 ar D3. Netiesa ir tai, kad tam tikrais amžiaus tarpsniais šio vitamino reikia daugiau, o tam tikrais jis apskritai nebūtinas. Vyresniems žmonėms reikėtų skrupulingai atlikti tyrimus, nes su amžiumi odos gebėjimas sintetinti vitaminą D vis mažėja.

Parengė Auksė Kontrimienė