Vitaminų kompleksų vartojimas; vitaminai / Shutterstock nuotr.

Vitaminų vartojimas rudenį: kuo pavojingas jų perdozavimas

Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-10-21 12:04
Atsliūkinus peršalimo ligų sezonui, daugelis mūsų skubame pasirūpinti savo pačių ir šeimos narių imuniteto stiprinimu, vaistinėse ieškome įvairių vitaminų kompleksų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tačiau ar išties taip dera elgtis? Ką verta žinoti apie vitaminų vartojimą, kokie iš jų būtiniausi šaltuoju metų laiku ir kaip neperdozuoti – apie tai manodaktaras.lt kalbina šeimos gydytoją Jolitą Kvizikevičiūtę-Štakonienę.
Jau daugiau kaip prieš du tūkstančius metų liaudies medicinos atstovai žinojo, kad tam tikri maisto produktai saugo nuo ligų ar padeda jas greičiau įveikti. Mokslui žengiant į priekį, buvo atrasta trylika sveikatai svarbių vitaminų. Žinomos ir kitos į vitaminus panašios medžiagos, pvz. bioflavonoidai. Todėl patariama valgyti kuo įvairesnį maistą. 

Pasak gydytojos, vitaminai skirstomi pagal tai, kaip organizmas juos įsisavina ir kaupia: „Vitaminai A, D, E, K tirpsta tik riebaluose, o vitaminai C ir B – vandenyje. Organizmas riebaluose tirpius vitaminus saugo kepenyse ir riebaliniame audinyje. Vandenyje tirpių vitaminų perteklius pašalinamas su šlapimu, todėl reikia dažniau juos vartoti“.

Šeimos gydytoja Jolita Kvizikevičiūtė-Štakonienė

Šeimos gydytoja Jolita Kvizikevičiūtė-Štakonienė

Provitaminai yra medžiagos, kurias organizmas paverčia vitaminais. Tai – beta karotenas (vitamino A pirmtakas) ir odoje esantys steroidai, iš kurių, veikiant saulės UV spinduliams, gaminamas vitaminas D. Vitaminai, mineralai ir mikroelementai yra svarbūs organizmo funkcionavimui.  

Vitaminų papildai nėra panacėja

Maitinantis sveikai ir subalansuotai, užtikrinimas visų reikalingų vitaminų ir mikroelementų poreikis organizmui. Tačiau sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščioms moterims, kaip teigė gydytoja J.Kvizikevičiūtė-Štakonienė, didėja ir tam tikrų medžiagų poreikis, kurio kartais su maistu nepavyksta gauti – tuomet į pagalbą gali ateiti vitaminų, mineralų kompleksai. 

Tačiau, anot šeimos gydytojos, nereikia tikėtis apsisaugoti nuo virusinių, peršalimo ligų, vien vartojant vitaminus. Žmogaus imuninė sistema formuojasi daugelio metų eigoje ir vieno mėnesio vitaminų kursas jos negali pakeisti. Jeigu įtariamas kažkurio vitamino/-ų trūkumas, visuomet patartina pasikonsultuoti su gydytoju ir išsitirti. 

Ar yra vitaminų, kurie galbūt yra svarbesni, kovojant su įvairiais virusais ir padeda stiprinti imuninį atsaką? Pasak J.Kvizikevičiūtės-Štakonienės, reikia nepamiršti sveiko gyvenimo būdo, sveikos ir subalansuotos mitybos, kokybiško miego, pakankamo skysčių vartojimo, vengti bereikalingo streso ir mokytis kovoti su juo, kad imuninė sistema funcionuotų tinkamai. 

Vitaminų papildai, anot gydytojos, nėra panacėja, tačiau žinoma keletas medžiagų, padedančių kovoti su virusais ir bakterijomis:

  • Vitaminas C (L-askorbo rūgštis) pripažintas stirpiu antioksidantu, padedančiu kovoti su virusinėmis infekcijomis. Vitaminas C aktyvina imuninės sistemos ląsteles natūralius kilerius (NK) ir T-limfocitus.
  • Cinkas yra svarbus daugeliui procesų, vykstančių organizme. Cinkas svarbus imuninei sistemai, kaulų augimui, regėjimui, smegenų vystymuisi, padeda gyti žaizdoms. Cinkas padea kovoti su peršalimo ligomis.
  • Yra įrodyta, jog vitaminas D aktyviai dalyvauja imuninės sistemos veikloje: stiprina atsparumą infekcijoms, imuninei sistemai padeda kovoti su virusais ir bakterijomis, gali sumažinti sergamumo viršutinėmis kvėpavimo ligomis dažnį.
  • Vitaminas E, kaip ir vitaminas C, yra stiprus antioksidantas, padedantis imuninei sistemai kovoti su infekcijomis.

Simptomai, išduodantys vitamino D trūkumą

Beveik 90 proc. vitamino D pagaminama žmogaus odoje, būnant saulėje. Šalyse, kuriose saulė šviečia mažiau dienų per metus, vitamino D trūkumas pasireiškia dažniau, Lietuvoje ši bėda irgi dažna. 

„Vitaminas D atsakingas už kalcio, fosforo įsisavinimą (svarbu kaulams, dantims). Jis didina kaulų mineralinį tankį, mažina lūžių riziką, svarbus raumenų būklei. Šis vitaminas vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos darbo užtikrinimui, sklandžiai nervų sistemos funkcijai“, – pasakojo šeimos gydytoja J.Kvizikevičiūtė-Štakonienė.

Trūkstant vitamino D, atsiradus kalcio ir fosforo trūkumui, lėtėja kūdikių ir vaikų augimas, trinka kaulų vystymasis, vystosi rachitas.

Moksliškai įrodyta, kad trūkstant vitamino D:

  • vystosi depresija
  • dažniau slegia bloga nuotaika, 
  • dažniau jaučiamės pavargę ir mieguisti,
  • trūkstant vitamino D, gali varginti osteoporozė ir kaulų lūžiai bei peršalimo ligos dėl silpnesnės imuninės sistemos veiklos. 

Kaip teisingai vartoti vitaminus

Gydytoja pabrėžė, jog visus metus svarbi sveika ir subalansuota mityba, nes daugelį organizmui reikalingų medžiagų galime gauti su maistu. 

Vaiko augančiam organizmui svarbu užtikrinti pakankamą kiekį kalcio, geležies, B grupės vitaminų, vitaminų D ir E. Taip pat reikia nepamišti pakankamo skaidulų vartojimo.

Kalbant apie nėščiųjų mitybą, pasak gydytojos J.Kvizikevičiūtės-Štakonienės, ji per daug nesiskiria nuo iki nėštumo buvusios, svarbiausia – turi išlikti sveika ir subalansuota: „Tiesiog papildomai nėštumo metu (ir planuojant pastoti) skiriama folio rūgštis 400–800 mcg, kad būtų išvengta vaisiaus nervinio vamzdelio formavimosi ydų. Nėščiosioms svarbu užtikrinti pakankamą geležies kiekį maiste, norint išvengti mažakraujystės, bei vitamino D ir kalcio kiekį normaliam vaisiaus kaulinio audinio ir dantų vystymuisi“.

Atlikus tyrimus ir išsiaiškinus, kokių medžiagų organizmui trūksta, anot gydytojos, galima parinkti tinkamus vitaminų/papildų kompleksus.

Esant vieno vitamino ar vienos medžiagos trūkumui, kompleksų vartoti nėbūtina. 
„Vartojant konkretų preparatą, galima parinkti tikslesnę dozę. Tačiau, jei tik norima „pastiprinti“ organizmą, papildyti dėl netinkamos mitybos trūkstamų medžiagų – galima išgerti ir vitaminų kompleksų kursą“, – teigė šeimos gydytoja.

Vitaminų perdozavimas: kaip organizmas apie tai „praneša“

Jei sveiką gyvenimo būdą susiesime su kuo gausesniu vitaminų vartojimu, tuomet, pasak gydytojos J.Kvizikevičiūtės-Štakonienės, galima vitaminų ir padauginti. 

Dauguma vitaminų kompleksų sukurti taip, kad neviršytume rekomenduojamos paros normos, tačiau jei vitaminai vartojami nuolatos ir be reikalo, jei vartojami per didelėmis dozėmis, galimas ir perdozavimas. Tuomet:

  1. Gali kilti alerginės reakcijos,
  2. Virškinamojo trakto dirginimas,
  3. Pykinimas
  4. Vėmimas
  5. Viduriavimas
  6. Gali padidėti rizika sirgti onkologinėmis ligomis
  7. Gali pasunkėti širdies-kraujagyslių ligų būklė

Tad gydytoja patarė geriau investuoti į sveiką gyvenimo būdą, aktyvų ir įdomų laisvalaikį bei skanų ir sveiką maistą!

Užsiregistruoti konsultacijai pas šeimos gydytoją galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.