VU mokslininkai sukūrė COVID-19 testavimo metodą: tyrimų laikas – perpus trumpesnis

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. BNS nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2021-01-21 18:19
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai sukūrė COVID-19 testavimo metodą, sutrumpinantį tyrimų laiką perpus, ketvirtadienį pranešė universitetas.

Kol virusas neįveiktas, visų pasaulio mokslininkų siekiamybė vis dar yra kuo greitesnis, pigesnis ir tikslesnis Covid-19 diagnozavimas. Būtent tokį viruso SARS-COV-2 detekcijos rinkinį Lietuvoje pasiūlė VU mokslininkų medikų komanda. Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ džiaugėsi, kad jų sukurtas metodas leis Covid-19 nustatyti du kartus greičiau.

Dabar diagnozavimas trunka 6–24 val.

Pasak mediko, šiandien visame pasaulyje auksinis standartas diagnozuojant Covid-19 yra polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas, kai imamas mėginys iš nosiaryklės ir jame ieškoma viruso RNR. Šis tyrimas yra labai aktualus pradinėse ligos stadijose, bet atliekant jį vėliau RNR galima ir nebeaptikti, kadangi infekcija leidžiasi žemyn į apatinius kvėpavimo takus, kur gali sukelti virusinį plaučių uždegimą.

Laiku atliktas PGR tyrimas, žinoma, yra tikslus, tačiau jo rezultatai gali būti gauti po 6 val. ar net paros, nes jam atlikti reikalingi parengiamieji darbai. „Visų pirma iš nosiaryklės ar nosies gleivinės paimamas tepinėlis į specialią terpę ir tas mėginys keliauja į laboratoriją. Kitas etapas yra iš mėginio išskirti viruso RNR, t. y. genetinę medžiagą, kurią toliau taikant PGR galima tirti ir nustatyti, ar tame ėminyje yra viruso RNR ir ar žmogus serga šia infekcija.“

Todėl, pasak prof. A. Utkaus, visų pasaulio mokslininkų uždavinys yra tobulinti ligos diagnozavimo metodus, kurie leistų kaip įmanoma greičiau, tiksliau ir pigiau nustatyti šį virusą. VU mokslininkų komanda taip pat žengia koja kojon su užsienio šalių mokslininkais ir bando atrasti tokius viruso tyrimo metodus, kurie palengvintų viruso diagnostiką.

„Mūsų tikslas buvo sukurti koronaviruso ir kitų virusų nukleorūgščių detekcijos rinkinį, kuris leistų virusus nustatyti tiesiai iš ėminio, be papildomo mėginio apdorojimo. Šis darbas buvo sėkmingai atliktas – sukurtas specialus detekcijos rinkinys, kuris padeda nustatyti tam tikrų specifinių genų unikalius taikymus“, – rezultatus pristato genetikas.

Taikant VU mokslininkų sukurtą pažangų ir originalų tiesioginio viruso detektavimo metodą galima būtų sutrumpinti viruso nustatymo laiką du kartus, o tai yra labai svarbu siekiant gydymą pradėti kuo anksčiau ir taip išvengti galimų sunkių ligos komplikacijų.

Įrankis tinkamas ir gripui nustatyti

Naujai atrasto metodo veikimo principas panašus į dabar vykdomą testavimą tuo, kad jo metu taip pat atliekami genetiniai tyrimai, kurie leidžia patikimai identifikuoti Covid-19 virusinę infekciją. „Skirtumas ir naujovė yra tai, kad ėminiai šiam tyrimui būtų papildomai imami iš kraujo, šlapimo bei išmatų. Mūsų sukurtą naują viruso nukleorūgščių detekcijos būtent šiuose biologiniuose ėminiuose metodą, kuris jau taikomas eksperimentinėmis sąlygomis, po papildomų tyrimų bus galima diegti ir praktikoje. Jei viskas taip pat veiktų ir darbinėmis sąlygomis, kovo–balandžio mėn. šį metodą bus galima patentuoti ir naudoti.“

Prof. Algirdas Utkus / E.Kurausko nuotr.
Prof. Algirdas Utkus / E.Kurausko nuotr.

Mokslininkas pasakoja, kad naujuoju metodu virusas nustatomas mėgintuvėlyje vieną ar kitą biologinį ėminį sujungus su skysto pavidalo nukleorūgščių detekcijos rinkiniu, turinčiu unikalius taikinius – Orf 1a, RdRp ir N genus. Jeigu minėti genai yra randami, galima patvirtinti, kad šis biologinis mėginys yra užkrėstas SARS-COV-2 arba kitu virusu kvėpavimo takų ligų atvejais.

Mediko teigimu, šitą metodą galima naudoti ir kitiems kvėpavimo takų virusams, kurie pasikartoja kasmet, identifikuoti, pavyzdžiui, gripo A, gripo B atvejais.

„Nors naujasis Covid-19 tyrimo metodas šiandien galbūt ir netaptų pagrindinis, bet šalia jau dabar naudojamų jis tikrai būtų naudingas ir veiksmingas“, – įsitikinęs prof. A. Utkus.

Ligos eigai kitos infekcijos turi mažai įtakos

Pašnekovas teigia, kad, be atrasto naujo viruso detekcijos metodo, mokslininkai taip pat siekė ištirti, ar COVID-19 liga sergantiems asmenims pasireiškia ir kitos kvėpavimo takų infekcijos, kurios galbūt turi įtakos ligos eigai. „Ištyrus tris šimtus surinktų ėminių paaiškėjo, kad kitos virusinės kvėpavimo takų infekcijos pasitaiko gana retai – neviršija 3 proc., o latentinės tuberkuliozės – neviršija 4 proc. ir neturi įtakos ligos eigai. Todėl manome, kad papildomai tirti koronavirusu sergančius asmenis dėl kitų kvėpavimo takų infekcijų ar latentinės tuberkuliozės nėra prasmės, nes tai yra ekonomiškai neprasminga“, – tvirtina profesorius.

Pasaulyje taip pat svarstoma, ar yra prasmė tirti kraujo donorus dėl Covid-19 infekcijos. Rekomendacijose, kurias Lietuvos mokslininkai teiks Sveikatos apsaugos ministerijai, sakoma, kad, ko gero, to daryti nereikia, nes paprastai donorai būna žmonės, neturintys sveikatos nusiskundimų.

VU mokslininkai artimiausioje ateityje dar planuoja patyrinėti gentinius ypatumus žmonių, kurie persirgo Covid-19 infekcija, ir tų, kurie turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju, bet nesusirgo.

Jie kelia hipotezę, kad galbūt asmenys, turėję glaudų kontaktą su infekuotuoju ir nesusirgę, turi tam tikrų genetinių ypatumų, kurie neleidžia virusui prisikabinti prie žmogaus ląstelių membranos, todėl žmogus nesuserga. Kai kuriais atvejais nesusirgti gali padėti net ir genetinė mutacija. „Pavyzdžiui, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos atveju žinoma, kad, turint tam tikrą specifinę genetinę mutaciją – defektą, iš dalies apsisaugoma nuo apsikrėtimo ŽIV. Galbūt kažkas panašaus egzistuoja ir Covid-19 infekcijos atveju ir tą situaciją mūsų populiacijoje neabejotinai padėtų atskleisti genetiniai tyrimai.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.