Ekologija

„Žalia“ – tai sveika: ar tikrai?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-02-05 14:58
Lietuvos vartotojų institutas atlikęs „žaliųjų“ teiginių ant maisto produktų etikečių bei prekių aprašymuose tyrimą, nustatė kad neutraliam ar teigiamam aplinkosauginiam poveikiui apibūdinti yra dažnai vartojami žodžiai natūralus, draugiškas aplinkai, tvarus, naudoja atsinaujinančią energiją ir pan., tačiau tokiam apibūdinimui trūksta pilnos bei pagrįstos informacijos ir jis gali suklaidinti vartotojus. Tyrimas buvo atliekamas 2021 m. antroje pusėje, išnagrinėta beveik 300 „žaliųjų teiginių“.
Kas yra „ žalieji“ teiginiai 

„Žalieji“ teiginiai, dar kitaip vadinami aplinkosaugos teiginiais, yra verslo įmonių teiginiai apie aplinkai palankias jų prekių ir paslaugų savybes. Minėti teiginiai paprastai yra siejami su produktų gamybos, pakavimo, platinimo, vartojimo, atliekų perdirbimo poveikiu aplinkai. „Žalieji“ teiginiai gali būti išreikšti žodžiais, simboliais, emblemomis, logotipais, grafika, spalvomis. „Žalieji“  teiginiai yra pateikiami ant gaminio etiketės, jo pakuotės, susijusioje informacijoje ar reklaminėje medžiagoje, svetainėse, fizinėse prekybos vietose.   

Natūralumas 

Tyrimas parodė, kad ant maisto produktų etikečių bei prekių aprašymuose dominavo terminas „natūralus“, kuris paprastai buvo siejamas su mažesniu produkto poveikiu aplinkai bei palankumu vartotojų sveikatai, minimaliu perdirbimu, maisto priedų nebuvimu. Minėtas teiginys turėjo tokias išraiškas kaip: 100 proc. natūralus, natūraliai šviežias, natūralaus skonio, jokių priedų šviežumui palaikyti, pagamintas kaip namie – tik iš natūralių produktų, Natura, Nature, Natur ir pan.

Teiginius „natūralus“ dažniau rinkosi nagrinėtos mėsos ir pieno įmonės. „Mus nustebino ir tokie faktai, kad kai kurie minėti terminai (vieni ar junginiuose su kitais žodžiais) yra registruoti kaip prekių ženklai ar įvardinami kaip išskirtinės prekių linijos, nors patys produktai yra perdirbti. Dar daugiau, jie yra išradingai integruoti į maisto produktų pavadinimus, kas gali sukelti klaidinantį įspūdį vartotojams ir paveikti jų pirkimo pasirinkimus“, – sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė.  

Europos Sąjungos teisėje nėra išsamaus termino „natūralus“ teisinio  apibrėžimo. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams tik fragmentiškai užsimena apie „natūralus“ vartojimą bei abstrakčiai nurodo, kad užrašai ant etikečių neturi klaidinti vartotojo. 

Lietuvos vartotojų institutas mano, kad nesant tinkamo teisinio apibrėžimo, vartotojai maisto produktų pasirinkimus, ko gero, grindžia neteisingomis prielaidomis, be to, yra pažeidžiamos jų teisės į sąmoningą ir sveiką maisto produktų  pasirinkimą. 

Draugiškumas aplinkai 

29 proc. „žaliųjų“ teiginių ant etikečių ar produktų aprašymuose akcentavo maisto produktų draugiškumą aplinkai. Tai teiginiai, kuriais siekiama įtikinti, kad gamybos procesas neteršia aplinkos, o pakuotės suyra ir nekenkia gamtai. „Pastebėjome, kad dažnai tai deklaratyvūs teiginiai, vartotojams nepateikiama įrodymų ir nepagrindžiama“, – teigia Zita Čeponytė.

Reikėtų išskirti teiginių, skatinančių rūšiuoti susidarančias pakuočių atliekas, grupę. Toks raginimas būna pateiktas ant pakuotės nurodant į kurį konteinerį reikėtų mesti vieną ar kitą pakuotės dalį, pakuotę arba tiesiog skatinimas vartotoją rūšiuoti atliekas. Tokiu būdu, susidaro įspūdis, kad neigiama atliekų įtaka gamtai yra perkeliama vartotojui, o gamintojas iš savo pusės nesirūpina ar mažai rūpinasi, kad pakuotės būtų pagamintos iš medžiagų, kurios suyra ir neteršia aplinkos. 

Tvarumas 

Tvarumą pažymintys teiginiai parodo, jog maistas gaminamas tvariai ir ateina iki vartotojo „tvarus“. Tai ne tik teiginiai su žodžiu „tvarus“, bet ir kiti teiginiai, pabrėžiantys trumpąją maisto grandinę, rankų darbą  ir pan. Prie šio tipo teiginių galime priskirti: tvarus pasirinkimas, pagaminta rankomis, formuojama rankomis, kiekviena unikali, rankomis kurta (apie duoną), nuo lauko iki stalo ir pan. Lietuvos vartotojų institutas pastebi, kad šios grupės „žaliesiems“ teiginiams trūksta pagrindimo, išsamios informacijos pateikimo. Rankų darbo akcentavimas gali suklaidinti vartotoją, nes labai dažnai sudaromas įspūdis, kad visas produktas yra rankų darbo, nors jis buvo panaudotas tik mažoje gamybos proceso dalyje. 

Pakuotės išskirtinumas 

Dalis maisto gamintojų ant maisto produktų pakuočių, produktų aprašymuose deklaruoja vienokį ar kitokį pakuotės išskirtinumą. Teigiama, kad pakuotė yra daugkartinio naudojimo, tuo tarpu kalba eina apie galimybę ją pripildyti tais pačiais biriais produktais. Pasidomėjus, ar tai įmanoma padaryti, pasirodė, kad nemaža dalis gamintojų svetainėje įvardintų parduotuvių neturi nurodytų birių produktų ir pripildyti pakuočių neįmanoma.

Kai kurie gamintojai teigė, jog jų pakuotės savo sudėtyje turi mažiau plastiko (iki 80 proc.; 20 proc. plonesnė plastiko plėvelė; mažesnė pakuotė, turinys tas pats ir pan.). Pastebėjome, kad šie teiginiai labai aptakūs, nurodant sumažinto plastiko kiekius nurodoma „..iki“, neatskleista konkreti nauda gamtai. Dar daugiau, kai kurie teiginiai yra įregistruoti kaip prekių ženklai ir naudojami ant pakuočių nenurodant konkretaus poveikio aplinkai. 

Žalia pakuotės spalva 

Tikėtina, kad žalia pakuočių spalva vaidina nemažą vaidmenį vartotojui renkantis maisto produktus, nes asocijuojasi su gamta, aplinkos išsaugojimu. Didelėje dalyje tirtų pakuočių dominavo žalia spalva, o mažesnė jų dalis vaizdavo žalius augalus, lapelius arba puošėsi kitomis žaliomis detalėmis. Žalios spalvos naudojimas kartu su tekstiniais teiginiais  vartotojams gali sudaryti stiprų įspūdį apie maisto produkto teigiamą poveikį aplinkai ir juos suklaidinti.