Žemesnė kūno temperatūra – genetiškai nulemta, tačiau gali būti ir ligų požymis

Termometras / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-01-09 15:10
Dalies žmonių kūno temperatūra būna nuolat mažesnė nei normalia laikoma temperatūra. Termometras rodo, pavyzdžiui, 35,5 laipsnius, nors žmogus jokių nusiskundimų neturi. Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) asociacijos prezidentas prof.habil.dr. Julius Kalibatas sako, kad žemesnė kūno temperatūra gali būti tiesiog organizmo savybė, tačiau gali rodyti ir tam tikras ligas.

Normali kūno temperatūra – nebūtinai 36,6°C

Paplitusi nuomonė, kad normali žmogaus kūno temperatūra – 36,6 laipsniai pagal Celsijaus skalę. Tokį rodmenį XIX a. įtvirtino Vokietijos gydytojas Karlas Reinholdas Vunderlis, apibendrinęs milijono žmonių temperatūros matavimų duomenis.

„Vis dėlto dabartinė mokslo raida parodė, kad sąlyginai sveiko žmogaus temperatūra, matuojant pažastyje ar burnoje, gali svyruoti nuo 35,5 iki 37 laipsnių, o matuojant tiesiojoje žarnoje – siekti 37-38 laipsnius. Vaikams iki 2 metų normalios temperatūros diapazonas dar didesnis – matuojant pažastyje gali siekti nuo 34,7 iki 37,2 laipsnio, o tiesiojoje žarnoje – net 37,5 – 38“, – sako Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) asociacijos prezidentas prof.habil.dr. Julius Kalibatas.

Pasak J.Kalibato, paros temperatūros svyravimai, matuojant iš ryto ir vakare, gali skirtis net vienu laipsniu. Temperatūrai įtaką daro ir amžius – senyvo amžiaus žmonių kūno temperatūra dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos yra žemesnė.

Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil dr. Julius Kalibatas
Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil dr. Julius Kalibatas

Žemesnė temperatūra – genetiškai nulemta

Pasak J.Kalibato, žemesnė kūno temperatūra gali būt tiesiog įprasta konkrečiam žmogui, genetiškai nulemta: „Genetiškai determinuota įprastinė žmogaus temperatūra užtikrina normalią visų organizmo sistemų funkcionavimą. Todėl didesnės įtakos sveikatai tai neturi, visos fermentinės sistemos normaliai funkcionuoja, visi biocheminiai procesai organizme vyksta be jokių sutrikimų. Sunerimti reikia tada, kada buvusi įprastinė temperatūra tampa stabiliai žemesnė.“

Žemesnė temperatūra didesnės įtakos sveikatai neturi, jei tai – tiesiog organizmo savybė, tačiau pasak J.Kalibato, nustatyta, kad daugeliui žmonių, kada jų kūno temperatūra yra stabiliai žemesnė už 36 laipsnius, sumažėja imuninių ląstelių funkcinis aktyvumas, dėl to dažniau ir sunkiau sergama infekcinėmis ligomis.

Mažesnė temperatūra gali būti ir ligų požymis

Pasak Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) asociacijos prezidento, prof.habil.dr. J.Kalibato, labai dažnai stabiliai nukritusi temperatūra signalizuoja, kad dėl tam tikrų priežasčių sulėtėjo medžiagų apykaitos (metaboliniai) procesai. Taip gali įvykti dėl netinkamo gyvenimo būdo, įvairių ligų.

„Labai reti atvejai, kada termoreguliaciniai centrai, esantys smegenų pagumburio (hypothalamus) užpakalinėje dalyje galėjo būti pažeisti infekcijos, išsiliejusio kraujo ar smegenų naviko. Bet yra kur kas dažnesnių ligų, kurių vienas iš simptomų gali būti žema temperatūra. Viena iš dažniausių ligų – hipotirozė (skydliaukės funkcinis nepakankamumas), kada prigesusios visos gyvybinės organizmo funkcijos. Žemos kūno temperatūros priežastimi gali būti ir cukraligė, Adisono liga (antinksčių nepakankamumas), įvairios lėtinės infekcijos, lėtinis alkoholizmas ir alkoholinė kepenų cirozė, narkotikai, anemijos, lėtinės inkstų ligos. Žemos temperatūros priežastimis gali būti organizmo alinimas įvairiomis ekstremaliomis dietomis, nuolatinis vitaminų trūkumas, lėtinės stresinės situacijos, nemiga, nuolatinis imuninės sistemos alinimas. Žinoma, vėžinių susirgimų, sepsio, AIDS, koronavirusinės infekcijos terminalinėse stadijose taip pat gali žemėti kūno temperatūra“, – paaiškina šeimos gydytojas J.Kalibatas.

Taip pat žema kūno temperatūra, pasak J.Kalibato, gali būti stebima sveikstant po virusinių infekcinių susirgimų.

„Kadangi atsiradusi nuolatinė žema kūno temperatūra dažnai gali būti vienas iš simptomų, būdingų įvairioms ligoms, patartina neužsiimti savigyda, o kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris profesionaliai galėtų įvertinti paciento būklę, paskirti reikalingus tyrimus, o reikalui esant nukreiptų specialisto konsultacijai“, – sako Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) asociacijos prezidentas prof.habil.dr. J.Kalibatas.