Žmogaus papilomos viruso infekcija paveikia ne tik moteris, bet ir vyrus

Gimdos kaklelio vėžys, patikra / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-10-31 13:15
Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus papilomos viruso infekcija yra ne tik svarbiausias gimdos kaklelio vėžio atsiradimo rizikos veiksnys, tačiau turi įtakos ir kitų onkologinių ligų kaip makšties, varpos, išangės ar net gi tonzilių bei liežuvio vėžio išsivystymui, portalui manodaktaras.lt teigia Nacionalinio vėžio instituto gydytoja akušerė ginekologė dr. Daiva Kanopienė ir priduria, jog sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių.

Kas yra Žmogaus papilomos virusas?

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai virusinė, dažniausiai lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti kliniškai įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus, be to, galimi ikivėžiniai ar vėžiniai susirgimai. 

Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 ŽPV tipų, iš kurių apie 40 aptinkama lytinių organų gleivinėje. Kai kurie ŽPV tipai turi onkogeninių savybių, tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį. 

Pagal onkogeniškumą ŽPV skirstomi į žemos vėžio rizikos ir didelės vėžio rizikos tipus:

  • Mažos onkogeninės rizikos ŽPV tipai (ŽPV 6, 11 ir kt.) dažniausiai yra susiję su gerybinėmis nosies ir burnos ertmės, gerklės, gerklų, lytinių takų papilomomis bei odos karpomis.
  • Didelės rizikos žmogaus papilomos virusai (ŽPV 16, 18 ir kt.) susiję su minėtos lokalizacijos vėžiniais susirgimas. 

Nustatytas aiškus ryšys tarp didelės onkogeninės rizikos ŽPV (ŽPV 16 ir 18) ir gimdos kaklelio vėžio. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio išsivystymą – ŽPV infekcija lytiniuose takuose, kuri aptinkama 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Beje, už sąsajos tarp ŽPV ir gimdos kaklelio vėžio atradimą vokiečių mokslininkas, virusologas Haroldas zur Hausenas 2008 m. buvo apdovanotas Nobelio premija.

Gydytoja akušerė ginekologė Daiva Kanopienė
Gydytoja akušerė ginekologė Daiva Kanopienė

Kaip užsikrečiama šiuo virusu?

Žmogaus papilomos viruso infekcija – viena dažniausiai lytiškai plintančių infekcijų, kuri paveikia ir moteris, ir vyrus. Kiekvienas, kuris turi arba turėjo lytinius santykius (vagininius, oralinius, analinius), gali arba galėjo užsikrėsti ŽPV. 

Ši infekcija yra labai paplitusi. Teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą per gyvenimą yra susidūrę su ŽPV, netgi ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį. 

Daugumai užsikrėtusių žmonių nėra jokių simptomų ir jie niekuo nesiskundžia. Maždaug apie 90 proc. šios infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime be jokio gydymo. 

Tačiau kartais ŽPV infekcija pasilieka organizme, sukelia lėtinį uždegimą arba kitų sveikatos problemų, kurios neretai priklauso nuo ŽPV tipo, organizmo imuninės būklės ir kitų rizikos veiksnių. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį.

Šiuo virusu moterys dažniausiai užsikrečia lytinių santykių metu, tačiau juo galima užsikrėsti ir bet kokio odos ar gleivinių kontakto su kito žmogaus lyties organais metu. 

ŽPV užsikrėsti gali bet kokio amžiaus moterys, tačiau rizikos grupei priklauso jaunos mergaitės ir moterys. Vyresnėms nei 30 metų moterims rizika užsikrėsti ŽPV žymiai sumažėja, tačiau jo išlikimas (persistencija) dažnėja. Taip yra todėl, kad jaunų moterų gimdos kaklelio transformacijos zonoje mažai gaminama apsauginių gleivių, silpnesnis nei suaugusių moterų vietinis imuninis atsakas, todėl susidaro palankios sąlygos ŽPV įsiskverbti ir ten persistuoti. 

Kaip minėjau, daugumai moterų ŽPV infekcija praeina savaime, bet kai kurioms moterims ŽPV infekcija pereina į gimdos kaklelio vėžį, dažniausiai praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo infekcijos pradžios.

Naujausi tyrimai rodo, kad ŽPV infekcija yra ne tik svarbiausias gimdos kaklelio vėžio atsiradimo rizikos veiksnys, tačiau turi įtakos ir kitų onkologinių ligų: makšties, varpos, išangės; tonzilių, liežuvio vėžio išsivystymui.

Kaip dažnai reikia atlikti tyrimą dėl gimdos kaklelio vėžio?

Manoma, kad sėkmingiausia šiuo metu gimdos kaklelio vėžio prevencija yra profilaktinės patikros ir skiepų programos. Siekiant sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo šios ligos, 2004 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa, finansuojama iš PSDF biudžeto lėšų. 

Ši programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai), kurios gali kartą per tris metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Šiuo metu visoms moterims, nepriklausomai nuo amžiaus, atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus, gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Siekiant patobulinti programos kokybę ir valdymą, 2022 metais turėtų startuoti atnaujinta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa, kuri šiek tiek skirsis nuo šiuo metu vykdomos. Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, 35 metų ir vyresnėms moterims bus atliekamas ŽPV tyrimas jau pirmame patikros etape. 

Naujasis tyrimas yra veiksmingesnis už šiandien dažniausiai naudojamus atrankos metodus ir padės greičiau atrinkti moteris, kurios turi didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Jaunesnėms moterims, kaip ir šiuo metu, pirmiausiai bus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.

Kita prevencijos priemonė yra skiepai, kurie gali apsaugoti nuo ŽPV, jeigu paskiepijama iki viruso patekimo į organizmą. Dauguma sveikatos priežiūros specialistų rekomenduoja paskiepyti vaikus iki brandos (berniukus ir mergaites), kol jie dar neturi lytinių santykių. 

Lietuvoje nuo 2016 metų visos mergaitės, sulaukusios vienuolikos metų, nemokamai skiepijamos vakcina nuo ŽPV, kuri gali padėti išvengti ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių ir gimdos kaklelio vėžio. 

Kad profilaktinės programos būtų efektyvios ne tik asmeniui, bet ir visuomenei, reikėtų, kad jose dalyvautų bent 80 proc. tikslinės grupės mergaičių ir moterų, idealu būtų – 90 proc. Lietuvoje apimtys, deja, nėra pakankamos ir siekia apie 60 proc.

Ar pati moteris gali pajusti gimdos kaklelio vėžio požymius? 

Ankstyvose ligos stadijose gimdos kaklelio vėžys paprastai nesukelia jokių simptomų, todėl labai svarbūs, kaip minėjau, periodiniai profilaktiniai tyrimai. Jei atsiranda kažkokie neįprasti simptomai, kurių anksčiau nebuvo, didesnė tikimybė, kad tai jau bus ne ankstyvoji ligos stadija. 

Moterys būtinai turi atkreipti dėmesį:

  • į kraujavimą tarp mėnesinių ar po lytinių santykių,
  • į kraujavimą menopauzės metu,
  • į nemalonaus kvapo išskyras iš makšties. 

Vėlesnėse ligos stadijose gali pasireikšti intensyvūs dubens ar nugaros skausmai, labai gausus kraujavimas iš lyties organų. Esant minėtiems simptomams, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją ginekologą konsultacijai.

Kokie veiksniai padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu?

Rizikos veiksnys yra tai, kas didina tikimybę susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai dažnai turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia. ŽPV infekcija yra svarbiausias rizikos veiksnys išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui. 

Šiuo virusu dažniausiai užsikrečiama per lytinius santykius. Didelę įtaką tolesniam infekcijos vystymuisi gali turėti: susilpnėjusi organizmo imuninė sistema dėl rūkymo, prastos mitybos, imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimo, bei ŽIV (AIDS) ar kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos. 

Įrodyta, kad didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi:

  • daug kartų gimdžiusios moterys,
  • daug nėštumo nutraukimų turėjusios,
  • moterys, turinčios daug seksualinių partnerių,
  • taip pat įtakos gali turėti ilgalaikis (daugiau kaip 10 metų) kontraceptinių tablečių vartojimas,
  • laiku neatliktas profilaktinis citologinio tepinėlio tyrimas,
  • šeimoje buvę gimdos kaklelio vėžio atvejai.

Kiek moterų Lietuvoje diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys?

Gimdos kaklelio vėžys – antras pagal dažnį (po krūties vėžio) piktybinis 15–44 metų moterų navikas Europos Sąjungos (ES) šalyse. Kasmet ES šalyse nustatoma apie 33 tūkst. naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir 15 tūkst. mirčių nuo šios ligos. 

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp ES šalių – 26,7 atvejo 100 tūkst. moterų per metus (2012). Didelis sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sąlygoja didelį mirtingumą nuo jo – 12,3 atvejo 100 tūkst. moterų per metus (2012). Taigi šalyje kasmet diagnozuojama apie 400 šios ligos atvejų.

Koks yra gydymas?

Jeigu visos moterys reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir joms būtų atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas, dauguma ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi ir pagydomi nespėjus išsivystyti vėžiui. Taip būtų užkirstas kelias invaziniam gimdos kaklelio vėžiui atsirasti. 

Net ir diagnozavus ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžį, kai navikas yra tik gimdos kaklelyje ir nėra išplitęs už jo ribų, galimybė išgyti yra labai didelė, tačiau diagnozavus išplitusį vėžį tokia galimybė yra daug mažesnė. Tokiais atvejais, kai išgydyti negalima, gydymas dažnai gali padėti sulėtinti vėžio progresavimą.

Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžiu sergančios pacientės dažniausiai operuojamos – pašalinama gimdos kaklelio dalis arba, dažniau, visa gimda. Po operacijos gali būti skiriamas gydymas radioterapija. Gydymo metodo pasirinkimą kiekvienu atveju nulemia įvairūs faktoriai, pavyzdžiui, vėžio stadija ir bendra pacientės sveikatos būklė. Vėlyvesnių stadijų gimdos kaklelio vėžys dažniausiai yra gydomas radioterapija kartu su chemoterapija, neseniai pradėta taikyti biologinė (taikinių) terapija.

Ankstyvu ir pažengusiu gimdos kaklelio vėžiu sergančių ligonių penkerių metų išgyvenamumo skirtumas akivaizdžiai parodo, kokia svarbi yra šios ligos ankstyva diagnostika:

  • Anksti diagnozuoto gimdos kaklelio vėžio prognozė yra gera – apskaičiuota, kad penkerius metus išgyvena iki 91 proc. moterų;
  • Jeigu gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas vėlai, kai liga jau yra pažengusi, penkerius metus išgyvena mažiau kaip 20 proc. moterų.